versija spausdinimui
(0)
Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities. Po energingo šuolio pirmąjį ketvirtį, Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas Lietuvoje išaugo 3,9 proc.
Nors sparčiausia Europos Sąjungoje infliacija Lietuvoje ir prastino vartotojų lūkesčius, vis tik vartojimo apetito praėjusį ketvirtį negadino. Palanki darbo rinkos terpė bei sparčiausias nuo prieškrizinių laikų realiųjų pajamų augimas ir toliau sudaro tinkamas sąlygas sparčiai namų ūkių vartojimo plėtrai. Tai puikiai iliustruoja neslopstantys mažmeninės prekybos augimo rodikliai. Mažmeninės prekybos apyvartos augimas antrąjį ketvirtį buvo tik šiek tiek kuklesnis, nei metų pradžioje.
Vertinant ekonomikos plėtros variklio struktūrą, džiugina vis labiau įsibėgėjantis eksporto stūmoklis. Eksportas pastaraisiais metais vangiai prisidėjo prie ūkio plėtros. Tam įtakos turėjo rimti išbandymai kertinėse išorės rinkose bei eksporto plėtrą lenkiantis importo augimas. Šiemet eksportuotojai metus pradėjo su nauja energija. Atsigavusios ir aktyviau besivystančios kertinės mums Europos Sąjungos šalių rinkos godžiau importuoja ne tik mūsų re-eksportuojamą produkciją, bet ir Lietuvoje pagamintas prekes ir paslaugas.
Įsibėgėjantis eksporto augimas jau leidžia nedrąsiai tikėtis, kad netrukus Lietuva galės mėgautis subalansuota plėtra, kuomet BVP augimą lemia ne tik vidaus vartojimas, bet ir išorės paklausa. Pastarojo augimo veiksnio įsibėgėjimas yra itin reikšmingas tokio mažo ir atviro ūkio, kaip Lietuva, ilgalaikės plėtros užtikrinimui. Juk sparčiai mažėjanti gyventojų skaičiui, vidaus rinka senka ir jos augimo potencialas labai ribotas.
Džiugu, kad tvarus išlieka įmonių gamybinių pajėgumų atsinaujinimo procesas. Verslininkai, jausdami iki virimo pakilusią darbo rinkos temperatūrą, stengiasi efektyvinti procesus ir mažinti gamybos imlumą darbui.
Produktyviųjų investicijų augimas – reikšmingas indėlis į ilgalaikės ir sparčios ekonominės plėtros ateityje pamatą, o pirmuosius moderinzavimosi rezultatus po truputį pradedame jausti. Šių metų pirmąjį ketvirtį stebėjome daug spartesnį Lietuvos darbo našumo augimą – realus vienos valandos darbo našumas per metus šoktelėjo 6,3 proc., tuo tarpu pernai ir užpernai našumo augimas Lietuvoje tik vos vos viršijo nulį. Tiesa, nuo darbo užmokesčio metinio augimo tempo našumas vis dar žymiai atsilieka, bet guodžia bent tai, kad Lietuvos konkurencingumas tarptautinėje arenoje mažėja daug lėtesniais tempais nei iki šiol.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą vis dar auga santūriai. Tai lemia vangi komercinio nekilnojamojo turto ir inžinerinių statinių plėtra. Pastarasis segmentas labai priklauso nuo Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kurios įsisavinimas stringa. Tuo tarpu gyvenamosios statybos segmentas itin aktyvus ir toliau auga dviženkliais tempais.
Vertinant Lietuvos ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, liekame ištikimi savo pernykštei 3,2 proc. BVP augimo prognozei. Ūkio plėtra likusiais šių metų ketvirčiais neturėtų reikšmingai išsikvėpti. Ją palaikys atsigaunančios užsienio rinkos bei numatomas efektyvesnis ES paramos lėšų įsisavinimas. Tačiau ir toliau kertiniu Lietuvos ūkio plėtros varikliu išliks namų ūkių vartojimas.
Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė
Nors sparčiausia Europos Sąjungoje infliacija Lietuvoje ir prastino vartotojų lūkesčius, vis tik vartojimo apetito praėjusį ketvirtį negadino. Palanki darbo rinkos terpė bei sparčiausias nuo prieškrizinių laikų realiųjų pajamų augimas ir toliau sudaro tinkamas sąlygas sparčiai namų ūkių vartojimo plėtrai. Tai puikiai iliustruoja neslopstantys mažmeninės prekybos augimo rodikliai. Mažmeninės prekybos apyvartos augimas antrąjį ketvirtį buvo tik šiek tiek kuklesnis, nei metų pradžioje.
Vertinant ekonomikos plėtros variklio struktūrą, džiugina vis labiau įsibėgėjantis eksporto stūmoklis. Eksportas pastaraisiais metais vangiai prisidėjo prie ūkio plėtros. Tam įtakos turėjo rimti išbandymai kertinėse išorės rinkose bei eksporto plėtrą lenkiantis importo augimas. Šiemet eksportuotojai metus pradėjo su nauja energija. Atsigavusios ir aktyviau besivystančios kertinės mums Europos Sąjungos šalių rinkos godžiau importuoja ne tik mūsų re-eksportuojamą produkciją, bet ir Lietuvoje pagamintas prekes ir paslaugas.
Įsibėgėjantis eksporto augimas jau leidžia nedrąsiai tikėtis, kad netrukus Lietuva galės mėgautis subalansuota plėtra, kuomet BVP augimą lemia ne tik vidaus vartojimas, bet ir išorės paklausa. Pastarojo augimo veiksnio įsibėgėjimas yra itin reikšmingas tokio mažo ir atviro ūkio, kaip Lietuva, ilgalaikės plėtros užtikrinimui. Juk sparčiai mažėjanti gyventojų skaičiui, vidaus rinka senka ir jos augimo potencialas labai ribotas.
Džiugu, kad tvarus išlieka įmonių gamybinių pajėgumų atsinaujinimo procesas. Verslininkai, jausdami iki virimo pakilusią darbo rinkos temperatūrą, stengiasi efektyvinti procesus ir mažinti gamybos imlumą darbui.
Produktyviųjų investicijų augimas – reikšmingas indėlis į ilgalaikės ir sparčios ekonominės plėtros ateityje pamatą, o pirmuosius moderinzavimosi rezultatus po truputį pradedame jausti. Šių metų pirmąjį ketvirtį stebėjome daug spartesnį Lietuvos darbo našumo augimą – realus vienos valandos darbo našumas per metus šoktelėjo 6,3 proc., tuo tarpu pernai ir užpernai našumo augimas Lietuvoje tik vos vos viršijo nulį. Tiesa, nuo darbo užmokesčio metinio augimo tempo našumas vis dar žymiai atsilieka, bet guodžia bent tai, kad Lietuvos konkurencingumas tarptautinėje arenoje mažėja daug lėtesniais tempais nei iki šiol.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą vis dar auga santūriai. Tai lemia vangi komercinio nekilnojamojo turto ir inžinerinių statinių plėtra. Pastarasis segmentas labai priklauso nuo Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kurios įsisavinimas stringa. Tuo tarpu gyvenamosios statybos segmentas itin aktyvus ir toliau auga dviženkliais tempais.
Vertinant Lietuvos ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, liekame ištikimi savo pernykštei 3,2 proc. BVP augimo prognozei. Ūkio plėtra likusiais šių metų ketvirčiais neturėtų reikšmingai išsikvėpti. Ją palaikys atsigaunančios užsienio rinkos bei numatomas efektyvesnis ES paramos lėšų įsisavinimas. Tačiau ir toliau kertiniu Lietuvos ūkio plėtros varikliu išliks namų ūkių vartojimas.
Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė