versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis turimais naujausiais duomenimis pranešė, kad per balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje ūgtelėjo pramonės produkcija, tuo tarpu mūsų šalyje šis rodiklis smuktelėjo.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcijos apimtys euro zonoje ūgtelėjo 0,5 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Europos sąjungoje ji pakilo 0,2 procento, tuo tarpu Lietuvoje pramonės produkcija smuktelėjo antrą mėnesį iš eilės, šįkart 0,6 procento.
Mėnesį prieš tai šis rodiklis euro zonoje ūgtelėjo 0,2 procento, Europos sąjungoje - 0,3 procento, o mūsų šalyje tuomet pramonės produkcija susitraukė 3,9 procento.
Balandį palyginus su kovu, euro zonoje energijos gamyba pakilo 4,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,6 procento, kasdieninio vartojimo - 0,2 procento, tarpinių prekių padidėjo 0,1 procento, na o kapitalo prekių smuktelėjo 0,7 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba pakilo 3,6 procento, kasdienio vartojimo prekių padidėjo 0,2 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito 0,1 procento, kapitalo prekių - 0,8 procento, o tarpinių produktų gamyba nepakito.
Tarp Europos sąjungos šalių per antrą šių metų pavasario mėnesį sparčiausiai pramonės produkcijos apimtys ūgtelėjo Airijoje (7,7 procento), Maltoje (2,9 procento) ir Portugalijoje, kur jos pakilo dviem procentais. Didžiausias nuosmukis fiksuotas Slovakijoje (10,9 procento), Liuksemburge (3,1 procento) ir Graikijoje, kur pramonės produkcija krito 2,9 procento.
Metinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje balandį sudarė 1,4 procento, kai laukta, jog sieks vidutiniškai 1,3 procento. Mėnesį prieš tai jis sudarė 2,2 procento. Europos sąjungoje metinis minimo rodiklio prieaugis sumažėjo nuo 2,7 iki 1,4 procento, o mūsų šalyje - nuo 4,4 iki keturių procentų.
Per metus bendroje valiutos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba padidėjo 4,6 procento, tarpinių prekių - trimis procentais, kapitalo prekių ūgtelėjo vienu procentu, o kasdieninio vartojimo - 0,6 procento, tuo tarpu energijos smuktelėjo 0,1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba pakilo 3,8 procento, ilgalaikio vartojimo - 3,7 procento, kapitalo prekių - 1,7 procento, kasdienio vartojimo prekių - 0,2 procento, o energijos gamyba smuktelėjo 0,9 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, pramonės produkcija per metus labiausiai ūgtelėjo Latvijoje (9,6 procento), Estijoje (9,5 procento) ir Slovėnijoje, kur pakilo 7,8 procento. Labiausiai šis rodiklis smuktelėjo Liuksemburge (3,3 procento) bei Slovakijoje, kur krito 3,2 procento.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcijos apimtys euro zonoje ūgtelėjo 0,5 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Europos sąjungoje ji pakilo 0,2 procento, tuo tarpu Lietuvoje pramonės produkcija smuktelėjo antrą mėnesį iš eilės, šįkart 0,6 procento.
Mėnesį prieš tai šis rodiklis euro zonoje ūgtelėjo 0,2 procento, Europos sąjungoje - 0,3 procento, o mūsų šalyje tuomet pramonės produkcija susitraukė 3,9 procento.
Balandį palyginus su kovu, euro zonoje energijos gamyba pakilo 4,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,6 procento, kasdieninio vartojimo - 0,2 procento, tarpinių prekių padidėjo 0,1 procento, na o kapitalo prekių smuktelėjo 0,7 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba pakilo 3,6 procento, kasdienio vartojimo prekių padidėjo 0,2 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito 0,1 procento, kapitalo prekių - 0,8 procento, o tarpinių produktų gamyba nepakito.
Metinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje balandį sudarė 1,4 procento, kai laukta, jog sieks vidutiniškai 1,3 procento. Mėnesį prieš tai jis sudarė 2,2 procento. Europos sąjungoje metinis minimo rodiklio prieaugis sumažėjo nuo 2,7 iki 1,4 procento, o mūsų šalyje - nuo 4,4 iki keturių procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, pramonės produkcija per metus labiausiai ūgtelėjo Latvijoje (9,6 procento), Estijoje (9,5 procento) ir Slovėnijoje, kur pakilo 7,8 procento. Labiausiai šis rodiklis smuktelėjo Liuksemburge (3,3 procento) bei Slovakijoje, kur krito 3,2 procento.