versija spausdinimui
(0)
Šiandien po Taline surengto Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog buvo nuspręsta ir vėl nieko nekeisti monetarinėje politikoje bei palaukti. Tai atitiko ekonomistų lūkesčius. Tačiau tuo pačiu buvo kiek kilsteltos euro zonos ekonomikos augimo bei kiek sumažintos infliacijos prognozės.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį, palūkanų norma už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus neigiama ir sieks 0,4 procento, na o ribinio skolinimosi palūkanų norma sudarys 0,25 procento.
Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa.
Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad Valdančioji taryba patvirtino, jog turto už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2017 metų gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.
„Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal aktyvų supirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
„Gauta informacija po paskutinio Europos Centrinio banko posėdžio, kuris buvo surengtas balandžio mėnesio pabaigoje, patvirtino stipresnį euro zonos ekonomikos augimo impulsą. Bendrasis vidaus produktas turėtų per šiuos metus ūgtelėti sparčiau nei prieš tai tikėtasi. Mes manome, kad rizika susijusi su ekonomikos augimo perspektyvomis, šiuo metu yra iš esmės subalansuota“ - spaudos konferencijos metu teigė banko vadovas Mario Draghi.
Tuo pačiu metu jis sakė, jog ekonominė plėtra dar turi pavirsti į stipresnę infliacijos dinamiką. Pagrindinė infliacija vis dar išlieka nedidelė, tad atsižvelgiant į tai didelio laipsnio pritaikoma pinigų politika yra ir toliau reikalinga, kad būtų sukurtas spaudimas vidutiniu laikotarpiu didėti infliacijai. Be to, jei padėtis pablogės, arba finansinės sąlygos taps mažiau palankios kainų prieaugiui, Europos Centrinio banko atstovai yra pasirengę padidinti aktyvų supirkimo programos apimtį ir trukmę.
Remiantis atnaujintomis Europos Centrinio banko prognozėmis, per šiuos metus euro zonos ekonomika paaugs 1,9 procento, kitais metais - 1,8 procento, na o 2019 metais bendrasis vidaus produktas turėtų ūgtelėti 1,7 procento. Kovą prognozuota, kad per 2017 metus ekonomika paaugs 1,8 procento, kitais metais - 1,7 procento, o 2019 metais - 1,6 procento.
Tuo tarpu metinė infliacija šiais metais euro zonoje turėtų sudaryti 1,5 procento, kitais metais - 1,3 procento, na o 2019 metais remiantis atnaujintomis proengozėmis ji sieks 1,6 procento. Prieš tai laukta, jog kainų prieaugis bus spartesnis, t.y. šiais metais infliacija sudarys 1,7 procento, kitais metais - 1,6 procento, o 2019 metais - 1,7 procento. Pagrindinė priežastis, kodėl neigiama linkme buvo pakoreguotos infliacijos prognozės - tai artimiausiems trejiems metams sumažinti lūkesčiai dėl naftos kainų.
Šiais metais bedarbystės rodiklis bendros valiutos sąjungoje turėtų sudaryti 9,4 procento, šiuo atveju prognozė išliko nepakeista, kitų metų sumažinta nuo 8,9 iki 8,8 procento, o 2019 metų - nuo 8,4 iki 8,3 procento.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį, palūkanų norma už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus neigiama ir sieks 0,4 procento, na o ribinio skolinimosi palūkanų norma sudarys 0,25 procento.
Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa.
Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad Valdančioji taryba patvirtino, jog turto už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2017 metų gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.
„Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal aktyvų supirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
„Gauta informacija po paskutinio Europos Centrinio banko posėdžio, kuris buvo surengtas balandžio mėnesio pabaigoje, patvirtino stipresnį euro zonos ekonomikos augimo impulsą. Bendrasis vidaus produktas turėtų per šiuos metus ūgtelėti sparčiau nei prieš tai tikėtasi. Mes manome, kad rizika susijusi su ekonomikos augimo perspektyvomis, šiuo metu yra iš esmės subalansuota“ - spaudos konferencijos metu teigė banko vadovas Mario Draghi.
Tuo pačiu metu jis sakė, jog ekonominė plėtra dar turi pavirsti į stipresnę infliacijos dinamiką. Pagrindinė infliacija vis dar išlieka nedidelė, tad atsižvelgiant į tai didelio laipsnio pritaikoma pinigų politika yra ir toliau reikalinga, kad būtų sukurtas spaudimas vidutiniu laikotarpiu didėti infliacijai. Be to, jei padėtis pablogės, arba finansinės sąlygos taps mažiau palankios kainų prieaugiui, Europos Centrinio banko atstovai yra pasirengę padidinti aktyvų supirkimo programos apimtį ir trukmę.
Remiantis atnaujintomis Europos Centrinio banko prognozėmis, per šiuos metus euro zonos ekonomika paaugs 1,9 procento, kitais metais - 1,8 procento, na o 2019 metais bendrasis vidaus produktas turėtų ūgtelėti 1,7 procento. Kovą prognozuota, kad per 2017 metus ekonomika paaugs 1,8 procento, kitais metais - 1,7 procento, o 2019 metais - 1,6 procento.
Tuo tarpu metinė infliacija šiais metais euro zonoje turėtų sudaryti 1,5 procento, kitais metais - 1,3 procento, na o 2019 metais remiantis atnaujintomis proengozėmis ji sieks 1,6 procento. Prieš tai laukta, jog kainų prieaugis bus spartesnis, t.y. šiais metais infliacija sudarys 1,7 procento, kitais metais - 1,6 procento, o 2019 metais - 1,7 procento. Pagrindinė priežastis, kodėl neigiama linkme buvo pakoreguotos infliacijos prognozės - tai artimiausiems trejiems metams sumažinti lūkesčiai dėl naftos kainų.
Šiais metais bedarbystės rodiklis bendros valiutos sąjungoje turėtų sudaryti 9,4 procento, šiuo atveju prognozė išliko nepakeista, kitų metų sumažinta nuo 8,9 iki 8,8 procento, o 2019 metų - nuo 8,4 iki 8,3 procento.