versija spausdinimui
(0)
Jei gegužės mėnesį Prancūzijos prezidento rinkimuose triumfuos Marine Le Pen, tuomet anot UBS banko analitikų komandos, smūgio banga arba neigiamas poveikis Europai būtų net penkis kartus didesnis nei skolų krizės euro zonoje pradžioje.
Jų nuomone, būtent Prancūzijos prezidento rinkimai šiais metais yra didžiausias rizikos šaltinis regione.
Nacionalinio fronto pirmininkė Marine Le Pen, kuri remiantis naujausiomis apklausomis pirmauja tarp prezidento rinkimų kandidatų, žada iš naujo derėtis dėl Prancūzijos narystės Europos sąjungoje sąlygų bei pasitraukti iš euro zonos.
„Sisteminė Prancūzijos svarba Europos projektui yra tokia, kad bet kokia žala būtų didesnė nei praeityje Graikijos atveju, arba netgi Ispanijos ar net Italijos atveju“ - tikina UBS banko analitikai.
Jie teigia, kad Marine Le Pen pergalė galėtų sukelti tokį patį šoką kaip ir 2012 metais, kuomet Italija ir Ispanija atsidūrė ant finansinio žlugimo slenksčio. Tuomet, anot UBS analitikų, Europos obligacijų pajamingumų skirtumai galėtų pašokti net penkiais šimtais bazinių punktų. Tuo tarpu kai 2010 metais Graikija atsidūrė ant finansinio žlugimo slenksčio, tuomet obligacijų pajamingumų skirtumai padidėjo apie šimtą bazinių punktų.
„Iš tiesų galima teigti, kad pavojų euro zonai sklindantį iš jos šerdies pagal apibrėžimą būtų daug sunkiau išsklaidyti nei sklindančius iš periferijos“ - pridūrė minimo banko analitikai.
Jų nuomone, būtent Prancūzijos prezidento rinkimai šiais metais yra didžiausias rizikos šaltinis regione.
Nacionalinio fronto pirmininkė Marine Le Pen, kuri remiantis naujausiomis apklausomis pirmauja tarp prezidento rinkimų kandidatų, žada iš naujo derėtis dėl Prancūzijos narystės Europos sąjungoje sąlygų bei pasitraukti iš euro zonos.
„Sisteminė Prancūzijos svarba Europos projektui yra tokia, kad bet kokia žala būtų didesnė nei praeityje Graikijos atveju, arba netgi Ispanijos ar net Italijos atveju“ - tikina UBS banko analitikai.
Jie teigia, kad Marine Le Pen pergalė galėtų sukelti tokį patį šoką kaip ir 2012 metais, kuomet Italija ir Ispanija atsidūrė ant finansinio žlugimo slenksčio. Tuomet, anot UBS analitikų, Europos obligacijų pajamingumų skirtumai galėtų pašokti net penkiais šimtais bazinių punktų. Tuo tarpu kai 2010 metais Graikija atsidūrė ant finansinio žlugimo slenksčio, tuomet obligacijų pajamingumų skirtumai padidėjo apie šimtą bazinių punktų.
„Iš tiesų galima teigti, kad pavojų euro zonai sklindantį iš jos šerdies pagal apibrėžimą būtų daug sunkiau išsklaidyti nei sklindančius iš periferijos“ - pridūrė minimo banko analitikai.