
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis naujausiais duomenimis pranešė, kad lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje smuktelėjo mažmeninės prekybos apimtys, na o mūsų šalyje šis rodiklis ūgtelėjo.
Per minimą laikotarpį mažmeninė prekyba euro zonoje krito 0,4 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Mėnesį prieš tai šis rodiklis paaugo 1,4 procento. Europos sąjungoje per lapkritį mažmeninė prekyba smuktelėjo 0,1 procento, kai spalį paaugo 1,3 procento.
Lietuvoje per lapkritį mažmeninė prekyba paaugo, tačiau tik 0,1 procento, kai mėnesį prieš tai fiksuotas 0,6 procento prieaugis.
Tuo tarpu kalbant apie metinį šio rodiklio pokytį, tai lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, mažmeninės prekybos prieaugis euro zonoje sumažėjo nuo 3 iki 2,3 procento, Europos sąjungoje - nuo 3,8 iki 3,4 procento, o Lietuvoje - nuo 8,4 iki 7,8 procento.
Per mėnesį euro zonoje ne maisto produktų pardavimai smuktelėjo 0,9 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 0,4 procento, o tuo tarpu automobilinių degalų pakilo vienu procentu. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ne maisto bei maisto, gėrimų ir tabako pardavimai krito po 0,3 procento, tačiau degalų paaugo 0,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per lapkritį mažmeninės prekybos apimtys labiausiai paaugo Liuksemburge (6,2 procento), Estijoje (1,7 procento) ir Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje, kur pakilo po 1,4 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Vokietijoje (1,8 procento) bei Austrijoje ir Portugalijoje, kur smuko 1,3 procento.
Per metus euro zonoje ne maisto produktų pardavimai ūgtelėjo 2,9 procento, degalų - 1,9 procento, o maisto, gėrimų ir tabako pakilo 1,8 procento. Europos sąjungoje per šį laikotarpį ne maisto produktų pardavimai pakilo 4,7 procento, degalų - 2,3 procento, tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako pardavimai padidėjo 2,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai mažmeninės prekybos apimtys šoktelėjo Liuksemburge (12,4 procento), Slovėnijoje (11,3 procento) bei Rumunijoje, kur paaugo 9,5 procento. Per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo tik Belgijoje (0,2 procento).
Per minimą laikotarpį mažmeninė prekyba euro zonoje krito 0,4 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Mėnesį prieš tai šis rodiklis paaugo 1,4 procento. Europos sąjungoje per lapkritį mažmeninė prekyba smuktelėjo 0,1 procento, kai spalį paaugo 1,3 procento.
Lietuvoje per lapkritį mažmeninė prekyba paaugo, tačiau tik 0,1 procento, kai mėnesį prieš tai fiksuotas 0,6 procento prieaugis.
Tuo tarpu kalbant apie metinį šio rodiklio pokytį, tai lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, mažmeninės prekybos prieaugis euro zonoje sumažėjo nuo 3 iki 2,3 procento, Europos sąjungoje - nuo 3,8 iki 3,4 procento, o Lietuvoje - nuo 8,4 iki 7,8 procento.
Per mėnesį euro zonoje ne maisto produktų pardavimai smuktelėjo 0,9 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 0,4 procento, o tuo tarpu automobilinių degalų pakilo vienu procentu. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ne maisto bei maisto, gėrimų ir tabako pardavimai krito po 0,3 procento, tačiau degalų paaugo 0,5 procento.

Per metus euro zonoje ne maisto produktų pardavimai ūgtelėjo 2,9 procento, degalų - 1,9 procento, o maisto, gėrimų ir tabako pakilo 1,8 procento. Europos sąjungoje per šį laikotarpį ne maisto produktų pardavimai pakilo 4,7 procento, degalų - 2,3 procento, tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako pardavimai padidėjo 2,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai mažmeninės prekybos apimtys šoktelėjo Liuksemburge (12,4 procento), Slovėnijoje (11,3 procento) bei Rumunijoje, kur paaugo 9,5 procento. Per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo tik Belgijoje (0,2 procento).