versija spausdinimui
(0)
Šiandien į paskutinį šiais metais posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai nusprendė, jog aktyvų supirkimo programa QE bus pratęsta iki kitų metų pabaigos, tiesa, jos mėnesinė apimtis nuo balandžio bus sumažinta nuo 80 iki 60 milijardų eurų. Tuo tarpu tiek bazinė, tiek kitos palūkanų normos nepakeistos.
Taigi, iki 2017 metų kovo mėnesio pabaigos Europos Centrinis bankas kaip ir anksčiau buvo planuota kiekvieną mėnesį aktyvų rinkoje supirkinės už aštuoniasdešimt milijardų eurų, na o nuo balandžio aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė sumažės iki šešiasdešimties milijardų eurų, ir ši programa bus vykdomą iki pat kitų metų pabaigos ir jei bus poreikis, šio banko atstovai neatmeta galimybės, jog ji gali būti ir toliau pratęsta.
„Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu tolesnis tvarus infliacijos raidos koregavimas nebeatitiks finansų sąlygų, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį arba trukmę. Bus ne tik perkama turto, bet ir reinvestuojamos pagrindinės pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių sumos, suėjus jų terminui“ - rašoma Centrinio banko pranešime.
Kad Eurosistemos turto pirkimo programa ir toliau vyktų sklandžiai, Valdančioji taryba nusprendė pakeisti kai kuriuos jos parametrus. Taigi, nuo sausio sumažinamas minimalus superkamų skolos vertybinių popierių galiojimo terminas, t.y. nuo dviejų iki vienerių metų. Be to, Centrinis bankas kiek tai bus būtina galės įsigyti ir tuos skolos vertybinius popierius, kurių pajamingumas yra žemesnis už banko nustatytą palūkanų normą.
Tuo tarpu bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista ir sudarys 0,25 procento, o palūkanų norma už komercinių bankų indėlius Centriniame banke išlieka neigiama, t.y. 0,4 procento.
Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa.
Dauguma rinkos dalyvių tikėjosi, jog Europos Centrinis bankas pratęs savo šiuo metu vykdomą aktyvų supirkimo programą, tačiau tik iki kitų metų rugsėjo mėnesio. Tad nenuostabu, jog į šio banko atstovų sprendimą rinkos dalyviai sureagavo labai audringai ir euro bei dolerio valiutų pora nervingai susvyravo, t.y. iš pradžių euras staigiai pabrango Amerikos valiutos atžvilgiu, tačiau po to gan sparčiai ėmė silpnėti ir šis procesas vis labiau įsibėgėjo.
Beje, Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi spaudos konferencijos metu atsakydamas į klausimą apie šiandien priimtus sprendimus paminėjo, jog valdančioji taryba svarstė galimybę pratęsti aktyvų supirkimą šešiems mėnesiams ta pačia apimti, t.y. tai ko laukė dauguma rinkos dalyvių, tačiau galiausiai dauguma euro zonos Centrinio banko atstovų pasisakė už kitą variantą.
Šiandien Europos Centrinio banko atstovai taip pat atnaujino savo makroekonomines euro zonos prognozes. Šiais metais šios zonos ekonomika paaugs 1,7 procentais, kitais metais, remiantis prognozėmis, augimas turėtų išlikti toks pats, tuo tarpu per 2018 ir 2019 metus bendrojo vidaus produkto augimas turėtų sudaryti po 1,6 procento. Rugsėjį prognozuota, kad kitais metais euro zonos ekonomika paaugs 1,6 procento, na o visos kitos prognozės išliko nepakitusios.
Kalbant apie metinę infliaciją, tai šiais metais ji euro zonoje turėtų siekti 0,2 procento, t.y. tokia pat prognozė kaip rugsėjį, kitų metų metinė kainų prieaugio prognozė padidinta nuo 1,2 iki 1,3 procento, 2018 metų - sumažinta nuo 1,6 iki 1,5 procento, na o dar kitais metais, remiantis Europos Centrinio banko prognozę, metinė infliacija sieks 1,7 procento.
Bedarbystė šių metų pabaigoje, remiantis prognozėmis, euro zonoje turėtų siekti dešimt procentų, kitais metais sumažės iki 9,5 procentų, kai rugsėjį prognozuota, kad ji metų pabaigoje sudarys 10,1 procento, o 2017 metų pabaigoje sieks 9,9 procento. 2018 metų bedarbystės prognozė sumažinta nuo 9,6 iki 9,1 procentų, na o dar kitų metų pabaigoje ji turėtų sudaryti jau tik 8,7 procento.
Taigi, iki 2017 metų kovo mėnesio pabaigos Europos Centrinis bankas kaip ir anksčiau buvo planuota kiekvieną mėnesį aktyvų rinkoje supirkinės už aštuoniasdešimt milijardų eurų, na o nuo balandžio aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė sumažės iki šešiasdešimties milijardų eurų, ir ši programa bus vykdomą iki pat kitų metų pabaigos ir jei bus poreikis, šio banko atstovai neatmeta galimybės, jog ji gali būti ir toliau pratęsta.
„Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu tolesnis tvarus infliacijos raidos koregavimas nebeatitiks finansų sąlygų, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį arba trukmę. Bus ne tik perkama turto, bet ir reinvestuojamos pagrindinės pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių sumos, suėjus jų terminui“ - rašoma Centrinio banko pranešime.
Kad Eurosistemos turto pirkimo programa ir toliau vyktų sklandžiai, Valdančioji taryba nusprendė pakeisti kai kuriuos jos parametrus. Taigi, nuo sausio sumažinamas minimalus superkamų skolos vertybinių popierių galiojimo terminas, t.y. nuo dviejų iki vienerių metų. Be to, Centrinis bankas kiek tai bus būtina galės įsigyti ir tuos skolos vertybinius popierius, kurių pajamingumas yra žemesnis už banko nustatytą palūkanų normą.
Tuo tarpu bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista ir sudarys 0,25 procento, o palūkanų norma už komercinių bankų indėlius Centriniame banke išlieka neigiama, t.y. 0,4 procento.
Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa.
Dauguma rinkos dalyvių tikėjosi, jog Europos Centrinis bankas pratęs savo šiuo metu vykdomą aktyvų supirkimo programą, tačiau tik iki kitų metų rugsėjo mėnesio. Tad nenuostabu, jog į šio banko atstovų sprendimą rinkos dalyviai sureagavo labai audringai ir euro bei dolerio valiutų pora nervingai susvyravo, t.y. iš pradžių euras staigiai pabrango Amerikos valiutos atžvilgiu, tačiau po to gan sparčiai ėmė silpnėti ir šis procesas vis labiau įsibėgėjo.
Beje, Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi spaudos konferencijos metu atsakydamas į klausimą apie šiandien priimtus sprendimus paminėjo, jog valdančioji taryba svarstė galimybę pratęsti aktyvų supirkimą šešiems mėnesiams ta pačia apimti, t.y. tai ko laukė dauguma rinkos dalyvių, tačiau galiausiai dauguma euro zonos Centrinio banko atstovų pasisakė už kitą variantą.
Šiandien Europos Centrinio banko atstovai taip pat atnaujino savo makroekonomines euro zonos prognozes. Šiais metais šios zonos ekonomika paaugs 1,7 procentais, kitais metais, remiantis prognozėmis, augimas turėtų išlikti toks pats, tuo tarpu per 2018 ir 2019 metus bendrojo vidaus produkto augimas turėtų sudaryti po 1,6 procento. Rugsėjį prognozuota, kad kitais metais euro zonos ekonomika paaugs 1,6 procento, na o visos kitos prognozės išliko nepakitusios.
Kalbant apie metinę infliaciją, tai šiais metais ji euro zonoje turėtų siekti 0,2 procento, t.y. tokia pat prognozė kaip rugsėjį, kitų metų metinė kainų prieaugio prognozė padidinta nuo 1,2 iki 1,3 procento, 2018 metų - sumažinta nuo 1,6 iki 1,5 procento, na o dar kitais metais, remiantis Europos Centrinio banko prognozę, metinė infliacija sieks 1,7 procento.
Bedarbystė šių metų pabaigoje, remiantis prognozėmis, euro zonoje turėtų siekti dešimt procentų, kitais metais sumažės iki 9,5 procentų, kai rugsėjį prognozuota, kad ji metų pabaigoje sudarys 10,1 procento, o 2017 metų pabaigoje sieks 9,9 procento. 2018 metų bedarbystės prognozė sumažinta nuo 9,6 iki 9,1 procentų, na o dar kitų metų pabaigoje ji turėtų sudaryti jau tik 8,7 procento.