versija spausdinimui
(0)
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija tikisi, kad kitais metais pasaulio ekonomikos augimas bus kiek spartesnis nei anksčiau prognozuota, na o 2018 metais jis bus didžiausias per paskutinius septynerius metus. Tą turėtų lemti fiskalinė stimuliacija, apie kurią paskelbė naujai išrinktas Amerikos prezidentas Donald Trump.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad kitais metais pasaulio ekonomika paaugs 3,3 procento, arba 0,1 procento daugiau nei prieš tai laukta. Tuo tarpu 2018 metais augimas turėtų siekti 3,6 procento ir tai būtų sparčiausias prieaugis nuo pat 2011 metų.
Naujai išrinkto prezidento siekis padidinti išlaidas infrastruktūros srityje bei sumažinti mokesčius turėtų Amerikoje kilstelti paklausą, o po to tuo pačiu ir investicijas bei gamybą. Tai gali turėti teigiamą poveikį visam likusiam pasauliui.
„Po rinkimų Amerikoje egzistuoja lūkesčiai, jog bus gerokai pakeista makroekonominės politikos kryptis. Galutinės paklausos Amerikoje padidinimas, tuo pačiu paspartins importo prieaugį bei tai bus stimuliacinis impulsas pasaulio ekonomikai, kuris 2017 metais pasaulio bendrojo vidaus produkto augimą paspartins 0,1 procentinio punkto, o 2018 metais - 0,3 procentinio punkto“ - rašoma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje.
Minima organizacija padidino ir visų didžiųjų ekonomikų kitų metų augimo prognozes. Štai Amerikos bendrasis vidaus produktas turėtų pasistiebti 2,3 procento, na o 2018 metais augimas jau sieks tris procentus. Euro zonos ekonomika 2017 ir 2018 metais augs atitinkamai 1,6 ir 1,7 procento, Kinijos ekonomika paaugs 6,4 ir 6,1 procento, o tuo tarpu trečia pagal dydį pasaulyje Japonijos ekonomika pakils atitinkamai 1 ir 0,8 procento.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ragina kitų šalių vyriausybes, kad šios taip pat panaudotų fiskalinę stimuliaciją ir įgyvendintų struktūrines reformas.
„Per pastaruosius penkerius metus pasaulio ekonomika buvo įstrigusi lėto augimo spąstuose. Išėjimas iš jų priklauso ir nuo politinių sprendimų, o ne tik nuo pinigų politikos vykdytojų sprendimų“ - pareiškė minimos organizacijos vyriausia ekonomistė Catherine Mann.
Ji tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog skolų lygis stabilizavosi ir jo aptarnavimo kaštai yra žemi, kas atveria kelia stimuliaciniams veiksmams, kurie iš tiesų gali sumažinti skolų ir bendrojo vidaus produkto santykį.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad kitais metais pasaulio ekonomika paaugs 3,3 procento, arba 0,1 procento daugiau nei prieš tai laukta. Tuo tarpu 2018 metais augimas turėtų siekti 3,6 procento ir tai būtų sparčiausias prieaugis nuo pat 2011 metų.
Naujai išrinkto prezidento siekis padidinti išlaidas infrastruktūros srityje bei sumažinti mokesčius turėtų Amerikoje kilstelti paklausą, o po to tuo pačiu ir investicijas bei gamybą. Tai gali turėti teigiamą poveikį visam likusiam pasauliui.
„Po rinkimų Amerikoje egzistuoja lūkesčiai, jog bus gerokai pakeista makroekonominės politikos kryptis. Galutinės paklausos Amerikoje padidinimas, tuo pačiu paspartins importo prieaugį bei tai bus stimuliacinis impulsas pasaulio ekonomikai, kuris 2017 metais pasaulio bendrojo vidaus produkto augimą paspartins 0,1 procentinio punkto, o 2018 metais - 0,3 procentinio punkto“ - rašoma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje.
Minima organizacija padidino ir visų didžiųjų ekonomikų kitų metų augimo prognozes. Štai Amerikos bendrasis vidaus produktas turėtų pasistiebti 2,3 procento, na o 2018 metais augimas jau sieks tris procentus. Euro zonos ekonomika 2017 ir 2018 metais augs atitinkamai 1,6 ir 1,7 procento, Kinijos ekonomika paaugs 6,4 ir 6,1 procento, o tuo tarpu trečia pagal dydį pasaulyje Japonijos ekonomika pakils atitinkamai 1 ir 0,8 procento.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ragina kitų šalių vyriausybes, kad šios taip pat panaudotų fiskalinę stimuliaciją ir įgyvendintų struktūrines reformas.
„Per pastaruosius penkerius metus pasaulio ekonomika buvo įstrigusi lėto augimo spąstuose. Išėjimas iš jų priklauso ir nuo politinių sprendimų, o ne tik nuo pinigų politikos vykdytojų sprendimų“ - pareiškė minimos organizacijos vyriausia ekonomistė Catherine Mann.
Ji tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog skolų lygis stabilizavosi ir jo aptarnavimo kaštai yra žemi, kas atveria kelia stimuliaciniams veiksmams, kurie iš tiesų gali sumažinti skolų ir bendrojo vidaus produkto santykį.