versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė naujausią informaciją apie pramonės produkciją ir jos pokyčius Europos sąjungoje, euro zonoje bei mūsų šalyje. Paaiškėjo, jog Europoje šis rodiklis smuktelėjo, o Lietuvoje ūgtelėjo.
Pirmąjį šių metų rudens mėnesį palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0,8 procento, kai laukta, jog ji kris vidutiniškai vienu procentu. Rugpjūtį šis rodiklis ūgtelėjo 1,8 procento. Europos sąjungoje pramonė rugsėjį smuko 0,7 procento, kai mėnesį prieš tai paaugo 1,6 procento. Tuo tarpu mūsų šalyje viskas buvo atvirkščiai, t.y. rugsėjį pramonės produkcija pasistiebė 3,1 procento, kai mėnesį prieš tai smuktelėjo 0,4 procento.
Kalbant apie metinį šio rodiklio pokytį, tai pirmąjį rudens mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje užfiksuotas 1,2 procento prieaugis, kai mėnesį prieš tai jis sudarė atitinkamai 2,2 procento ir 2,1 procento. Ekonomistai prognozavo, jog euro zonoje rugsėjį pramonės produkcija paaugs vidutiniškai vienu procentu.
Lietuvoje pramonės produkcijos metinis prieaugis pašoko nuo 0,3 iki 7,9 procento.
Per rugsėjį palyginus su ankstesniu mėnesiu euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 5,6 procento, kapitalo prekių - 2,2 procento, tarpinių prekių - 0,7 procento, energijos sumažėjo 0,2 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0,3 procento.
Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 3,7 procento, kapitalo prekių - 1,6 procento, energijos - 0,6 procento, kasdieninio vartojimo prekių gamyba sumažėjo 0,4 procento, o tarpinių produktų smuktelėjo 0,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija per mėnesį susitraukė Danijoje (8,1 procento), Vokietijoje (1,9 procento) ir Graikijoje (1,8 procento). Na o daugiausiai šis rodiklis paaugo Švedijoje (7,6 procento), Airijoje (6,4 procento) bei Estijoje, kur pakilo 5,2 procento.
Kalbant apie metinį pokytį, tai euro zonoje kasdienio vartojimo prekių gamyba per metus pakilo 1,9 procento, tarpinių prekių - 1,3 procento, kapitalo prekių - 1,2 procento, energijos - 0,7 procento, tačiau ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 0,2 procento. Europos sąjungoje per šį laikotarpį tarpinių produktų gamyba padidėjo 1,6 procento, kapitalo prekių - 1,5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,9 procento, kasdieninio vartojimo prekių pakilo 0,8 procento, na o energijos smuktelėjo 0,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcija sparčiausiai pakilo Lietuvoje (7,9 procento), Slovėnijoje (7,4 procento) bei Estijoje, kur ūgtelėjo 6,5 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Danijoje (3,2 procento), Prancūzijoje (1 procentu) ir Arijoje, kur susitraukė 0,9 procento.
Pirmąjį šių metų rudens mėnesį palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0,8 procento, kai laukta, jog ji kris vidutiniškai vienu procentu. Rugpjūtį šis rodiklis ūgtelėjo 1,8 procento. Europos sąjungoje pramonė rugsėjį smuko 0,7 procento, kai mėnesį prieš tai paaugo 1,6 procento. Tuo tarpu mūsų šalyje viskas buvo atvirkščiai, t.y. rugsėjį pramonės produkcija pasistiebė 3,1 procento, kai mėnesį prieš tai smuktelėjo 0,4 procento.
Kalbant apie metinį šio rodiklio pokytį, tai pirmąjį rudens mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje užfiksuotas 1,2 procento prieaugis, kai mėnesį prieš tai jis sudarė atitinkamai 2,2 procento ir 2,1 procento. Ekonomistai prognozavo, jog euro zonoje rugsėjį pramonės produkcija paaugs vidutiniškai vienu procentu.
Lietuvoje pramonės produkcijos metinis prieaugis pašoko nuo 0,3 iki 7,9 procento.
Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 3,7 procento, kapitalo prekių - 1,6 procento, energijos - 0,6 procento, kasdieninio vartojimo prekių gamyba sumažėjo 0,4 procento, o tarpinių produktų smuktelėjo 0,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija per mėnesį susitraukė Danijoje (8,1 procento), Vokietijoje (1,9 procento) ir Graikijoje (1,8 procento). Na o daugiausiai šis rodiklis paaugo Švedijoje (7,6 procento), Airijoje (6,4 procento) bei Estijoje, kur pakilo 5,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcija sparčiausiai pakilo Lietuvoje (7,9 procento), Slovėnijoje (7,4 procento) bei Estijoje, kur ūgtelėjo 6,5 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Danijoje (3,2 procento), Prancūzijoje (1 procentu) ir Arijoje, kur susitraukė 0,9 procento.