versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis naujausiais duomenimis pranešė, kad liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje ir Europos sąjungoje smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis ūgtelėjo.
Euro zonoje pramonės produkcija smuktelėjo 1,1 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 0,9 procento. Europos sąjungoje užfiksuotas vieno procento kritimas, na o mūsų šalyje per liepą pramonės produkcijos apimtys pasistiebė 1,1 procento.
Mėnesį prieš tai euro zonoje buvo fiksuojamas 0,8 procento pramonės produkcijos prieaugis, Europos sąjungoje jis siekė 0,7 procento, o Lietuvoje birželį fiksuotas 0,5 procento kritimas.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai liepą euro zonoje užfiksuota, jog per minimą laikotarpį pramonės produkcija krito 0,5 procento, kai ekonomistai laukė, jog kritimas bus kiek didesnis ir sieks vidutiniškai 0,7 procento. Europos sąjungoje nuosmukis siekė 0,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 0,7 procento, bei buvo perpus mažesnis nei birželį.
Mėnesį prieš tai euro zonoje dar buvo fiksuojamas 0,7 procento metinis pramonės produkcijos prieaugis, na o Europos sąjungoje jis sudarė 0,8 procento.
Liepą euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 1,7 procento, energijos - 1,4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,7 procentų, tarpinių prekių gamyba sumažėjo 0,5 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba nepakito. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba krito 2,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,6 procento, tarpinių prekių - 0,4 procento, energijos - 0,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta 0,2 procento daugiau.
Per antrą šių metų vasaros mėnesį pramonės produkcija tarp Europos sąjungos šalių daugiausiai paaugo Estijoje (4,5 procento), Airijoje (3,7 procento) ir Danijoje (2,3 procento). Labiausiai šis rodiklis krito Slovakijoje (15,9 procento), Čekijoje (9,7 procento) ir Olandijoje (5,8 procento).
Per metus euro zonoje energijos gamyba smuko 5,9 procento, kapitalo prekių - 1,2 procento, tačiau tarpinių prekių pakilo 0,3 procento, kasdieninio vartojimo - 1,3 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių ūgtelėjo 2,6 procento. Europos sąjungoje tuo tarpu energijos gamyba krito keturiais procentais, kapitalo prekių - 0,7 procento, o kitų prekių grupių ūgtelėjo. Tarpinių prekių padidėjo 0,4 procento, kasdieninių produktų - 1,2 procento, o ilgalaikio vartojimo pakilo 3,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių daugiausiai per metus pramonės produkcija ūgtelėjo Danijoje ir Slovėnijoje - po 7,4 procento, Suomijoje - 6,8 procento, o Airijoje pakilo penkiais procentais. Labiausiai ji krito Slovakijoje (14,3 procento), Čekijoje (7,6 procento) ir Maltoje, kur sumažėjo 3,9 procento.
Euro zonoje pramonės produkcija smuktelėjo 1,1 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 0,9 procento. Europos sąjungoje užfiksuotas vieno procento kritimas, na o mūsų šalyje per liepą pramonės produkcijos apimtys pasistiebė 1,1 procento.
Mėnesį prieš tai euro zonoje buvo fiksuojamas 0,8 procento pramonės produkcijos prieaugis, Europos sąjungoje jis siekė 0,7 procento, o Lietuvoje birželį fiksuotas 0,5 procento kritimas.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai liepą euro zonoje užfiksuota, jog per minimą laikotarpį pramonės produkcija krito 0,5 procento, kai ekonomistai laukė, jog kritimas bus kiek didesnis ir sieks vidutiniškai 0,7 procento. Europos sąjungoje nuosmukis siekė 0,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 0,7 procento, bei buvo perpus mažesnis nei birželį.
Liepą euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 1,7 procento, energijos - 1,4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,7 procentų, tarpinių prekių gamyba sumažėjo 0,5 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba nepakito. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba krito 2,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,6 procento, tarpinių prekių - 0,4 procento, energijos - 0,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta 0,2 procento daugiau.
Per antrą šių metų vasaros mėnesį pramonės produkcija tarp Europos sąjungos šalių daugiausiai paaugo Estijoje (4,5 procento), Airijoje (3,7 procento) ir Danijoje (2,3 procento). Labiausiai šis rodiklis krito Slovakijoje (15,9 procento), Čekijoje (9,7 procento) ir Olandijoje (5,8 procento).
Tarp Europos sąjungos šalių daugiausiai per metus pramonės produkcija ūgtelėjo Danijoje ir Slovėnijoje - po 7,4 procento, Suomijoje - 6,8 procento, o Airijoje pakilo penkiais procentais. Labiausiai ji krito Slovakijoje (14,3 procento), Čekijoje (7,6 procento) ir Maltoje, kur sumažėjo 3,9 procento.