versija spausdinimui
(0).jpg)
Tikimės, kad ketvirtadienį ECB paliks bazines palūkanų normas bei kiekybinio skatinimo programą nepakeistas, kadangi nesulaukta jokių neraminančių duomenų. Nors dėl mažesnio augimo ir infliacijos, kiekybinio skatinimo programa ir galėtų būti kažkiek pakoreguota. Be to, žinant Mario Draghi gebėjimą paveikti rinkas, visada protinga būti pasirengusiam netikėtiems sprendimams.
Nuo Brexit praėjo daugiau kaip du mėnesiai, ir to laiko ECB pakako įvertinti įtaką Eurozonos ūkiui. Nežiūrint kol kas nepastebėtų neigiamų reiškinių, ECB Valdančiąją tarybą pasieks naujos makroekonominės prognozės, kurios jau įtrauks faktorius, susijusius su nežinia dėl britų sprendimo. Mes numatome nedidelį ūkio augimo tempų sulėtėjimą 2017 m. (dabar 1,7 proc.), kuris 2018 m. vėl pasieks 1,7 proc. Be to, dėl lėtesnio ūkio atsigavimo, tikėtina, kad ECB sumažins ir infliacijos lūkesčius (anksčiau tikėtasi 1,2 proc. 2017 m., ir 1,5 proc. 2018 m.).
Taigi silpnas ūkio atsigavimas ir mažesnė infliacija nors ir leidžia tikėtis pinigų politikos švelninimo, tačiau tokio sprendimo tikimybė nedidelė. Tuo labiau, kad dalis Valdančiosios tarybos narių vis daugiau atsižvelgia į dabartinės politikos šalutinį neigiamą poveikį. Apibendrinant, mes manome, kad ECB paliks galioti dabartines palūkanų normas – refinansavimo 0% ir indėlių -0,4%.
Daugiau nežinomybės yra dėl kiekybinio skatinimo programos, kurią numatyta vykdyti iki 2017 m. kovo mėnesio. Iš vienos pusės, artėjantis programos pabaigos terminas gali signalizuoti lengvos politikos pabaigą, o ECB šito nenori. Iš kitos pusės, jei programa bus pratęsta, gali pritrūkti tam tinkamų vertybinių popierių rinkoje. Jau dabar ECB sunkiai randa tinkamų Vokietijos vyriausybės obligacijų, dėl nustatytų apribojimų pirkimo kainai ir terminui. Dabartinės taisyklės neleidžia pirkti iždo obligacijų, kurių pelningumas yra mažesnis už bazinę indėlių palūkanų normą, ir turėti daugiau kaip 33 proc. emisijos. Bankas tai pat turi laikytis supirkimo proporcijos (vadinamo “capital key” rodiklio), kuri prilyginta šalių centrinių bankų įmokų į ECB kapitalą proporcijoms. Jeigu proporcija būtų pažeista, ECB galėtų būti apkaltintas iždo deficito finansavimu (pvz. Italijos).
Kas gi lieka Mario Draghi spaudos konferencijai? Istorija rodo, kad netikėtumo elementas yra stiprus faktorius kiekybinio skatinimo metu. Taigi jei nieko nebus nuspręsta rytoj, tai atitinkamai lūkesčiai persikels į gruodį. Be to, ne tik pats sprendimo faktas yra svarbus, bet ir rinkų pasirengimas tam. Tai ir yra ta „pilkoji zona“, kurioje Super Mario gali pasireikšti. Vieningas balsavimas yra sunkiai įmanomas, todėl Draghi gali bent nurodyti tolimesnę ECB kryptį. Taigi arba tai, arba netikėtas sprendimas. Abiem atvejais tai padidins EUR kurso smukimo riziką.
Nuo Brexit praėjo daugiau kaip du mėnesiai, ir to laiko ECB pakako įvertinti įtaką Eurozonos ūkiui. Nežiūrint kol kas nepastebėtų neigiamų reiškinių, ECB Valdančiąją tarybą pasieks naujos makroekonominės prognozės, kurios jau įtrauks faktorius, susijusius su nežinia dėl britų sprendimo. Mes numatome nedidelį ūkio augimo tempų sulėtėjimą 2017 m. (dabar 1,7 proc.), kuris 2018 m. vėl pasieks 1,7 proc. Be to, dėl lėtesnio ūkio atsigavimo, tikėtina, kad ECB sumažins ir infliacijos lūkesčius (anksčiau tikėtasi 1,2 proc. 2017 m., ir 1,5 proc. 2018 m.).
Taigi silpnas ūkio atsigavimas ir mažesnė infliacija nors ir leidžia tikėtis pinigų politikos švelninimo, tačiau tokio sprendimo tikimybė nedidelė. Tuo labiau, kad dalis Valdančiosios tarybos narių vis daugiau atsižvelgia į dabartinės politikos šalutinį neigiamą poveikį. Apibendrinant, mes manome, kad ECB paliks galioti dabartines palūkanų normas – refinansavimo 0% ir indėlių -0,4%.
Daugiau nežinomybės yra dėl kiekybinio skatinimo programos, kurią numatyta vykdyti iki 2017 m. kovo mėnesio. Iš vienos pusės, artėjantis programos pabaigos terminas gali signalizuoti lengvos politikos pabaigą, o ECB šito nenori. Iš kitos pusės, jei programa bus pratęsta, gali pritrūkti tam tinkamų vertybinių popierių rinkoje. Jau dabar ECB sunkiai randa tinkamų Vokietijos vyriausybės obligacijų, dėl nustatytų apribojimų pirkimo kainai ir terminui. Dabartinės taisyklės neleidžia pirkti iždo obligacijų, kurių pelningumas yra mažesnis už bazinę indėlių palūkanų normą, ir turėti daugiau kaip 33 proc. emisijos. Bankas tai pat turi laikytis supirkimo proporcijos (vadinamo “capital key” rodiklio), kuri prilyginta šalių centrinių bankų įmokų į ECB kapitalą proporcijoms. Jeigu proporcija būtų pažeista, ECB galėtų būti apkaltintas iždo deficito finansavimu (pvz. Italijos).
Kas gi lieka Mario Draghi spaudos konferencijai? Istorija rodo, kad netikėtumo elementas yra stiprus faktorius kiekybinio skatinimo metu. Taigi jei nieko nebus nuspręsta rytoj, tai atitinkamai lūkesčiai persikels į gruodį. Be to, ne tik pats sprendimo faktas yra svarbus, bet ir rinkų pasirengimas tam. Tai ir yra ta „pilkoji zona“, kurioje Super Mario gali pasireikšti. Vieningas balsavimas yra sunkiai įmanomas, todėl Draghi gali bent nurodyti tolimesnę ECB kryptį. Taigi arba tai, arba netikėtas sprendimas. Abiem atvejais tai padidins EUR kurso smukimo riziką.