versija spausdinimui
(1)
Jungtinėje Karalystėje referendumo metu buvo priimtas netikėtas sprendimas palikti ES, kuris sudrebino viso pasaulio finansų akcijų rinkas, tačiau kas laukia toliau?
„FTSE 100“ grafike matome, su kokiais svyravimais teko susidurti investuotojams, turėjusiems Jungtinės Karalystės bendrovių akcijų. Investuotojų nuotaikos greitai atsistatė, kadangi tikimasi Anglijos ir Europos centrinių bankų veiksmų.
D. Britanijos svaro kursas kitų valiutų atžvilgiu pasižymėjo itin dideliais svyravimais, kurie siekė daugiau nei 10%. Pastarojo mėnesio D. Britanijos svaro kurso tendencijas euro atžvilgu galima pamatyti „EUR/GBP“ grafike. Siekdamas suvaldyti padėtį šalyje, Anglijos centrinio banko vadovas Mark Carney praėjusią savaitę pareiškė, jog bankas artimiausiais mėnesiais gali imtis bazinės palūkanų normos (šiuo metu siekia 0,5%) mažinimo ir kitų ekonomikos skatinimo priemonių. Artimiausias Anglijos centrinio banko narių susitikimas vyks liepos 14 d.
Ilgai nelaukusios reitingų agentūros viena po kitos apkarpė Jungtinės Karalystės skolos reitingus. Dėl to JK neteko prestižinio Standard & Poor's reitingo „AAA“, nes jis buvo sumažintas dviem laipteliais iki „AA“ su neigiama perspektyva. Tai rodo, jog ateityje reitingas gali būti dar labiau apkarpytas.
Jungtinės Karalystės finansų sektorius buvo ženkliai paveiktas referendumo rezultatų ir prognozuojama, jog didieji bankai gali perkelti padalinius į kitas šalis ir taip atsisakyti tūkstančių darbo vietų. Po referendumo JPMorgan direktorius Jame Dimon pareiškė, jog šalyje dirba apie 16 000 darbuotojų ir užsiminė apie galimą dalies darbo vietų perkėlimą į kitas šalis. Iki referendumo J. Diamon yra užsiminęs apie 4 000 darbo vietų perkėlimą. HSBC direktorius Stuart Gulliver iki referendumo teigė, jog iš Londono į Paryžių gali būti perkelta penktadalis iš 5000 investicinės bankininkystės darbuotojų. Tikrasis finansų sektoriaus pokyčių mastas bus matomas, kai išaiškės būsimi JK ir ES santykiai.
Po birželio 23 d. referendumo politinė Jungtinės Karalystės situacija gerokai suprastėjo. Kalbėdamas su ES atstovais JK ministras pirmininkas David Cameron pareiškė, jog referendumo baigtį lėmė ES vengimas leisti JK riboti imigrantų srautą. Dėl referendumo rezultatų jis ketina atsistatydinti, kadangi įnirtingai palaikė šalies išlikimo ES sudėtyje pusę. Šiuo metu užvirė kova dėl D. Camerono įpėdinio. Vienas didžiausių „Brexit“ šalininkų Boris Johnson viešai atsisakė siekti ministro pirmininko posto ir taip sulaukė didelės kritikos. Toks buvusio Londono mero poelgis vertinamas, kaip nenoras prisiimti atsakomybę už „Brexit“ padarinius.
Verta atkreipti dėmesį, jog ES atstovų tonas dėl santykių su JK tapo gerokai griežtesnis ir teigiama, jog JK gali nebesitikėti išskirtinių sąlygų, nebūdama ES sudėtyje. ES nariai primygtinai skatina D. Cameron imtis veiksmų, kad būtų kuo greičiau pradėtas JK atskyrimas, tačiau jis pareiškė, jog tą darys tik naujasis ministras pirmininkas. Naujas Konservatorių partijos vadovas, kuris ir turėtų tapti naujuoju ministru pirmininku, bus renkamas rugsėjo 2 d. Dėl susidariusios situacijos ir toliau galima tikėtis neapibrėžtumo ir didesnių svyravimų akcijų rinkose.
Nors referendumo metu gyventojai palaikė pasitraukimą iš ES, tačiau vykęs referendumas buvo tik patariamasis. Dėl to yra tikimybė, jog Jungtinė Karalystė gali taip ir nepasitraukti iš ES sudėties. Be to, sklando prognozės, jog gali būti surengtas antras referendumas. Tokios prognozės vyraus tol, kol ES negaus oficialaus prašymo pagal 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį dėl JK pasitraukimo. Teigiama, jog po minėto prašymo pateikimo prireiks apytiksliai dvejų metų, kad JK paliktų ES. Viltis, kad JK išliks ES sudėtyje, yra ganėtinai maža, žinant stiprius JK demokratijos pamatus, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusios savaitės pradžioje pareiškė, jog nebemato, kaip JK galėtų išlikti ES, ir paragino visus susitaikyti su realybe.
Kitos JK ateities prognozės yra susijusios su JK pasitraukimo iš ES scenarijais. Europos Sąjunga yra viena svarbiausių JK prekybos partnerių. Remiantis oficialiais JK institucijų duomenimis, JK eksportas į ES sudaro beveik pusę viso eksporto, o importas iš ES sudaro įprastai kiek daugiau nei pusę viso importo. Dėl to bus itin svarbu, kaip JK pavyks sutarti su ES po atsiskyrimo. Mažai yra tikėtinas atvejis, jog JK izoliuotų save nuo ES ir taip ženkliai pakenktų savo ekonomikai.
Labiausiai tikėtina, jog JK sieks turėti panašius santykius, kokius su ES turi Norvegija ir Šveicarija. Norvegija ir Šveicarija yra sudariusi įvairias sutartis su ES, kurios didžiąją dalimi leidžia joms pasiekti vidinę bloko rinką – kurios tikslas yra neribojamas prekių, kapitalo, paslaugų ir žmonių judėjimas. Tačiau dėl to šalys turėjo įsivesti dalį ES įstatymų ir mokėti į ES biudžetą mokesčius. Tai parodo, jog JK politikų laukia itin dideli išbandymai, norint pasiekti vidinę ES rinką, tačiau tuo pat metu turėti mažesnius įsipareigojimus, negu kai šalis buvo ES sudėtyje.
Taip pat Jungtinė Karalystė gali ir pati suskilti, kadangi Škotija bei Š. Airija referendumo metu balsavo už likimą ES. Ir dėl to dar labiau išaugo politinė įtampa šalyje. Verta priminti, jog 2014 m. Škotijoje vyko referendumas dėl nepriklausomybės, tačiau tuo metu 55% balsavusiųjų nenorėjo, kad Škotija taptų nepriklausoma.
Ekonomistams šiuo metu yra itin sunku prognozuoti, kaip „Brexit“ paveiks šalies ekonomiką, tačiau vyrauja prognozė, jog kitais metais šalies ekonomika gali panirti į recesiją.
Remiantis Morgan Stanley ekonomistų analizės rezultatais, labiausiai nuo vidinės šalies rinkos priklausančios JK bendrovės yra NT, finansų, mažmeninės prekybos bei komunalinių paslaugų sektorių atstovai. Šie sektoriai turėtų būti ženkliausiai paveikti šalies gyventojų pasirinkimo palikti ES. Tuo tarpu mažiausiai priklausančios nuo šalies ir Europos rinkų JK bendrovės yra susijusios su žaliavų, sveikatos apsaugos ir kasdienio vartojimo prekių sektoriais, kurie taip pat gali pasipelnyti nuo D. Britanijos svaro silpnėjimo.
Per pirmąsias dvi dienas po referendumo rezultatų paskelbimo JK statybos bendrovės Barratt (BDEV) akcijų kaina nusmuko beveik 39%. Barratt konkurento Persimmon (PSN) akcijų kaina per tą patį laikotarpį mažėjo 38%. Nuo to laiko šių įmonių akcijų kainos kiek atsitiesė. Finansų sektoriaus atstovai Barclays (BARC) bei Royal Bank of Scotland (RBS) taip pat pasižymėjo ženkliais kritimais ir po referendumo bankų akcijų kaina yra sumenkusi atitinkamai 25% bei 33%. Naftos ir dujų išgavėjų Shell (RDSA) bei BP (BP) akcijų kainų referendumo rezultatai nepaveikė ir įmonių akcijų kainos kilo atitinkamai 11% ir 16%. Sveikatos apsaugos sektoriaus bendrovių Glaxosmithkline (GSK) bei Astrazeneca (AZN) akcijų kainos taip pat augo 12-16%.
Didžiausios kapitalizacijos JK bendroves apima Londono biržoje listinguojamas ETF fondas iShares Core FTSE 100 UCITS ETF (ISF). Jo akcijų kaina greitai atsitiesė po „Brexit“ šoko ir nuo referendumo rezultatų paskelbimo pakilo apie 3,5%. Į prestižinį FTSE 100 indeksą nepatenkančias vidutinės kapitalizacijos įmones aprėpia iShares FTSE 250 UCITS (MIDD), kuris buvo ženkliau paveiktas referendumo rezultatų ir per minėtą laikotarpį sumenko apie 7%.
D. Britanijos svarais prekiaujami ETF fondai neatspindi valiutos rizikos, su kuria susiduria užsienio investuotojai. Šią riziką gerai parodo JAV akcijų biržoje listinguojamas ETF fondas iShares MSCI United Kingdom ETF (EWU), kuris apima 113 didžiąsias JK bendroves. Fondo akcijų kaina nuo metų pradžios sumenko 2,4%, kai Londono biržoje D. Britanijos svariais listinguojamo ISF akcijų kaina per tą patį periodą pakilo 7,5%. Nuo metų pradžios svaras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo apytiksliai 11%.
Dar tik pradeda aiškėti, kokios bus JK gyventojų sprendimo pasitraukti iš ES pasekmės. Geriau tą įvertinti investuotojai galės, kai oficialiai bus pradėtas JK pasitraukimo iš ES procesas ir kai bendrovės praneš artimiausių ketvirčių pasiekimus. Iki tol dėl rinkose tvyrančios nežinomybės investuotojai gali sulaukti ženklesnių reakcijų į su “Brexit” susijusias naujienas.
Parengta LHV banko, remiantis tradingeconomics.com, uktradeinfo.com, ecb.europa.eu, quandl.com, forexfactory.com pateikiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (bloomberg.com, reuters.com, cnn.com, theguardian.com, telegraph.co.uk, cnn.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
„Brexit“ pasekmės
D. Britanijos svaro kursas kitų valiutų atžvilgiu pasižymėjo itin dideliais svyravimais, kurie siekė daugiau nei 10%. Pastarojo mėnesio D. Britanijos svaro kurso tendencijas euro atžvilgu galima pamatyti „EUR/GBP“ grafike. Siekdamas suvaldyti padėtį šalyje, Anglijos centrinio banko vadovas Mark Carney praėjusią savaitę pareiškė, jog bankas artimiausiais mėnesiais gali imtis bazinės palūkanų normos (šiuo metu siekia 0,5%) mažinimo ir kitų ekonomikos skatinimo priemonių. Artimiausias Anglijos centrinio banko narių susitikimas vyks liepos 14 d.
Ilgai nelaukusios reitingų agentūros viena po kitos apkarpė Jungtinės Karalystės skolos reitingus. Dėl to JK neteko prestižinio Standard & Poor's reitingo „AAA“, nes jis buvo sumažintas dviem laipteliais iki „AA“ su neigiama perspektyva. Tai rodo, jog ateityje reitingas gali būti dar labiau apkarpytas.
Jungtinės Karalystės finansų sektorius buvo ženkliai paveiktas referendumo rezultatų ir prognozuojama, jog didieji bankai gali perkelti padalinius į kitas šalis ir taip atsisakyti tūkstančių darbo vietų. Po referendumo JPMorgan direktorius Jame Dimon pareiškė, jog šalyje dirba apie 16 000 darbuotojų ir užsiminė apie galimą dalies darbo vietų perkėlimą į kitas šalis. Iki referendumo J. Diamon yra užsiminęs apie 4 000 darbo vietų perkėlimą. HSBC direktorius Stuart Gulliver iki referendumo teigė, jog iš Londono į Paryžių gali būti perkelta penktadalis iš 5000 investicinės bankininkystės darbuotojų. Tikrasis finansų sektoriaus pokyčių mastas bus matomas, kai išaiškės būsimi JK ir ES santykiai.
Politinė situacija ir pasitraukimo iš ES tvarkaraštis
Po birželio 23 d. referendumo politinė Jungtinės Karalystės situacija gerokai suprastėjo. Kalbėdamas su ES atstovais JK ministras pirmininkas David Cameron pareiškė, jog referendumo baigtį lėmė ES vengimas leisti JK riboti imigrantų srautą. Dėl referendumo rezultatų jis ketina atsistatydinti, kadangi įnirtingai palaikė šalies išlikimo ES sudėtyje pusę. Šiuo metu užvirė kova dėl D. Camerono įpėdinio. Vienas didžiausių „Brexit“ šalininkų Boris Johnson viešai atsisakė siekti ministro pirmininko posto ir taip sulaukė didelės kritikos. Toks buvusio Londono mero poelgis vertinamas, kaip nenoras prisiimti atsakomybę už „Brexit“ padarinius.
Verta atkreipti dėmesį, jog ES atstovų tonas dėl santykių su JK tapo gerokai griežtesnis ir teigiama, jog JK gali nebesitikėti išskirtinių sąlygų, nebūdama ES sudėtyje. ES nariai primygtinai skatina D. Cameron imtis veiksmų, kad būtų kuo greičiau pradėtas JK atskyrimas, tačiau jis pareiškė, jog tą darys tik naujasis ministras pirmininkas. Naujas Konservatorių partijos vadovas, kuris ir turėtų tapti naujuoju ministru pirmininku, bus renkamas rugsėjo 2 d. Dėl susidariusios situacijos ir toliau galima tikėtis neapibrėžtumo ir didesnių svyravimų akcijų rinkose.
Kas laukia JK ateityje?
Nors referendumo metu gyventojai palaikė pasitraukimą iš ES, tačiau vykęs referendumas buvo tik patariamasis. Dėl to yra tikimybė, jog Jungtinė Karalystė gali taip ir nepasitraukti iš ES sudėties. Be to, sklando prognozės, jog gali būti surengtas antras referendumas. Tokios prognozės vyraus tol, kol ES negaus oficialaus prašymo pagal 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį dėl JK pasitraukimo. Teigiama, jog po minėto prašymo pateikimo prireiks apytiksliai dvejų metų, kad JK paliktų ES. Viltis, kad JK išliks ES sudėtyje, yra ganėtinai maža, žinant stiprius JK demokratijos pamatus, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusios savaitės pradžioje pareiškė, jog nebemato, kaip JK galėtų išlikti ES, ir paragino visus susitaikyti su realybe.
Kitos JK ateities prognozės yra susijusios su JK pasitraukimo iš ES scenarijais. Europos Sąjunga yra viena svarbiausių JK prekybos partnerių. Remiantis oficialiais JK institucijų duomenimis, JK eksportas į ES sudaro beveik pusę viso eksporto, o importas iš ES sudaro įprastai kiek daugiau nei pusę viso importo. Dėl to bus itin svarbu, kaip JK pavyks sutarti su ES po atsiskyrimo. Mažai yra tikėtinas atvejis, jog JK izoliuotų save nuo ES ir taip ženkliai pakenktų savo ekonomikai.
Labiausiai tikėtina, jog JK sieks turėti panašius santykius, kokius su ES turi Norvegija ir Šveicarija. Norvegija ir Šveicarija yra sudariusi įvairias sutartis su ES, kurios didžiąją dalimi leidžia joms pasiekti vidinę bloko rinką – kurios tikslas yra neribojamas prekių, kapitalo, paslaugų ir žmonių judėjimas. Tačiau dėl to šalys turėjo įsivesti dalį ES įstatymų ir mokėti į ES biudžetą mokesčius. Tai parodo, jog JK politikų laukia itin dideli išbandymai, norint pasiekti vidinę ES rinką, tačiau tuo pat metu turėti mažesnius įsipareigojimus, negu kai šalis buvo ES sudėtyje.
Taip pat Jungtinė Karalystė gali ir pati suskilti, kadangi Škotija bei Š. Airija referendumo metu balsavo už likimą ES. Ir dėl to dar labiau išaugo politinė įtampa šalyje. Verta priminti, jog 2014 m. Škotijoje vyko referendumas dėl nepriklausomybės, tačiau tuo metu 55% balsavusiųjų nenorėjo, kad Škotija taptų nepriklausoma.
Ekonomistams šiuo metu yra itin sunku prognozuoti, kaip „Brexit“ paveiks šalies ekonomiką, tačiau vyrauja prognozė, jog kitais metais šalies ekonomika gali panirti į recesiją.
„Brexit“ ir JK bendrovės
Remiantis Morgan Stanley ekonomistų analizės rezultatais, labiausiai nuo vidinės šalies rinkos priklausančios JK bendrovės yra NT, finansų, mažmeninės prekybos bei komunalinių paslaugų sektorių atstovai. Šie sektoriai turėtų būti ženkliausiai paveikti šalies gyventojų pasirinkimo palikti ES. Tuo tarpu mažiausiai priklausančios nuo šalies ir Europos rinkų JK bendrovės yra susijusios su žaliavų, sveikatos apsaugos ir kasdienio vartojimo prekių sektoriais, kurie taip pat gali pasipelnyti nuo D. Britanijos svaro silpnėjimo.
Per pirmąsias dvi dienas po referendumo rezultatų paskelbimo JK statybos bendrovės Barratt (BDEV) akcijų kaina nusmuko beveik 39%. Barratt konkurento Persimmon (PSN) akcijų kaina per tą patį laikotarpį mažėjo 38%. Nuo to laiko šių įmonių akcijų kainos kiek atsitiesė. Finansų sektoriaus atstovai Barclays (BARC) bei Royal Bank of Scotland (RBS) taip pat pasižymėjo ženkliais kritimais ir po referendumo bankų akcijų kaina yra sumenkusi atitinkamai 25% bei 33%. Naftos ir dujų išgavėjų Shell (RDSA) bei BP (BP) akcijų kainų referendumo rezultatai nepaveikė ir įmonių akcijų kainos kilo atitinkamai 11% ir 16%. Sveikatos apsaugos sektoriaus bendrovių Glaxosmithkline (GSK) bei Astrazeneca (AZN) akcijų kainos taip pat augo 12-16%.
Didžiausios kapitalizacijos JK bendroves apima Londono biržoje listinguojamas ETF fondas iShares Core FTSE 100 UCITS ETF (ISF). Jo akcijų kaina greitai atsitiesė po „Brexit“ šoko ir nuo referendumo rezultatų paskelbimo pakilo apie 3,5%. Į prestižinį FTSE 100 indeksą nepatenkančias vidutinės kapitalizacijos įmones aprėpia iShares FTSE 250 UCITS (MIDD), kuris buvo ženkliau paveiktas referendumo rezultatų ir per minėtą laikotarpį sumenko apie 7%.
D. Britanijos svarais prekiaujami ETF fondai neatspindi valiutos rizikos, su kuria susiduria užsienio investuotojai. Šią riziką gerai parodo JAV akcijų biržoje listinguojamas ETF fondas iShares MSCI United Kingdom ETF (EWU), kuris apima 113 didžiąsias JK bendroves. Fondo akcijų kaina nuo metų pradžios sumenko 2,4%, kai Londono biržoje D. Britanijos svariais listinguojamo ISF akcijų kaina per tą patį periodą pakilo 7,5%. Nuo metų pradžios svaras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo apytiksliai 11%.
Dar tik pradeda aiškėti, kokios bus JK gyventojų sprendimo pasitraukti iš ES pasekmės. Geriau tą įvertinti investuotojai galės, kai oficialiai bus pradėtas JK pasitraukimo iš ES procesas ir kai bendrovės praneš artimiausių ketvirčių pasiekimus. Iki tol dėl rinkose tvyrančios nežinomybės investuotojai gali sulaukti ženklesnių reakcijų į su “Brexit” susijusias naujienas.
Parengta LHV banko, remiantis tradingeconomics.com, uktradeinfo.com, ecb.europa.eu, quandl.com, forexfactory.com pateikiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (bloomberg.com, reuters.com, cnn.com, theguardian.com, telegraph.co.uk, cnn.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.