versija spausdinimui
(0)
Kone kiekvienas investuotojas jau žino sparčiai išpopuliarėjusį sutrumpinimą „Brexit“, kuris simbolizuoja galimą Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES.
Jungtinės Karalystės (JK) ekonomikos augimas 2015 metais lėtėjo, o neseniai šalies centrinis bankas apkarpė 2016 m. BVP augimo prognozę nuo 2,4% iki 2%. Istorinius ekonomikos augimo duomenis galima pamatyti „JK BVP augimo tempas“ grafike, o naujausi šių metų šalies ekonomikos augimo duomenys pasirodys balandžio mėn. pabaigoje.
Siekiant skatinti šalies ekonomikos augimą, nuo 2009 metų šalies centrinio banko nustatoma bazinė palūkanų norma buvo išlaikoma ties 0,5%, o obligacijų supirkimo programa per tą patį laikotarpį buvo didinama ir nuo 2012 m. vidurio buvo išlaikoma ties nustatyta maksimalia 375 mlrd. GBP bendra verte. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, jog per pastaruosius 10 m. JK vyriausybės skolos ir BVP santykis išaugo nuo ~40% iki beveik 89%.
Jungtinės Karalystės ekonomika yra viena didžiausių Europoje ir pagrindiniai Jungtinės Karalystės prekybos partneriai yra Vokietija, JAV, Nyderlandai, Prancūzija bei Kinija. Tai parodo, jog JK vis dar yra ženkliai priklausoma nuo prekybos su ES. Nepaisant to, ES, kaip eksporto rinkos, svarba palaipsniui mažėja dėl augančios besivystančių valstybių svarbos prekyboje. JK eksportas į ES 2008 m. siekė apie 50%, o šių metų sausio mėn. eksportas į ES sudarė 47% viso eksporto. Tuo tarpu importas iš ES valstybių yra gana stabilus ir sudaro apie 53% viso importo.
Centrinis bankas siekia, kad infliacija šalyje pasiektų nustatytą 2% tikslą, tačiau nepaisant vykdomų ekonomikos skatinimo priemonių, 2015 m. šalyje kelis mėnesius kainos mažėjo – fiksuota defliacija. Naujausi duomenys parodė, jog vasario mėn. vartotojų kainų indeksas (VKI) augo 0,3% (met./met.), kai ekonomistai tikėjosi 0,4% siekiančio kainų krepšelio augimo. Išsamesnius VKI indekso duomenis galima pamatyti “Infliacija JK” grafike.
Nedarbo lygis šalyje jau keletą metų nuosekliai mažėjo ir nuo 2012 m. iki 2016 m. pradžios sumenko nuo ~8% iki 5,1%. Šiuo metu nerimaujama dėl padėties šalies NT rinkoje, kadangi pastebimi kainų “burbulo” ženklai. Remiantis Nationwide rengiamu namų kainų JK indeksu, vidutinė namo kaina per 5 m. išaugo daugiau nei penktadaliu.
Birželio 23 d. visų žvilgsniai nukryps į Jungtinėje Karalystėje vyksiantį referendumą, kurio metu bus sprendžiama dėl pasitraukimo iš ES. Dėl to apžvelkime pagrindinius argumentus už ir prieš JK pasitraukimą iš ES, kas turėtų padėti geriau suprasti padėtį JK.
Tyrimai: Neseniai Britanijos pramonės konfederacija pareiškė, jog pasitraukimas iš ES Jungtinei Karalystei kainuotų 950 000 darbo vietų iki 2020 m., o šalies ekonomikos augimas 2017 ir 2018 m. gali būti ties 0%. Remiantis Oxford Economics skaičiavimais ir prognozėmis, blogiausiu JK pasitraukimo iš ES scenarijumi, šalies ekonomika 2030 m. būtų 3,9% mažesnė, negu tuo atveju, jei šalis liktų ES sudėtyje. Ekonomistai teigia, jog ženkliausiai Brexit atveju gali būti paveikti statybos, gamybos ir žemės ūkio sektoriai.
Įmonės: Vasario mėnesio pabaigoje 36 FTSE 100 indekso bendrovės (Shell, BAE Systems, Rio Tinto, Asda, Marks & Spencer ir kt.) parašė oficialų laišką, kuriuo buvo skatinamas JK išlikimas ES sudėtyje. Laiške teigiama, jog JK ministro pirmininko pasiektas susitarimas su ES dėl ypatingų narystės sąlygų yra geresnis pasirinkimas nei atsiskyrimas nuo ES. Dalis įmonių pasirenka neišreikšti savo nuomonės. Pavyzdžiui, Tesco (TSCO), Sainsbury‘s (SBRY) ir Lloyds Banking Group (LLOY) atstovai spaudai pareiškė, jog palaikys gyventojų sprendimą. Nepaisant to, apie 200 mažų bendrovių vadovų parašė oficialų laišką teigdami, jog JK išstojimas iš ES suteiktų daugiau lankstumo ir yra ilgalaikės sėkmės pagrindas.
Politikai: Ministras pirmininkas David Cameron 2013 m. vykusių parlamento rinkimų metu pažadėjo, jog referendumas dėl JK išstojimo iš ES bus surengtas po to, kai jis iškovos palankesnes narystės ES sąlygas. Praėjusį mėnesį D. Cameron pasiekė susitarimą su ES. Šaliai bus suteiktas išskirtinis statusas, kuris leis JK išvengti politinės integracijos ES ir sumažins biurokratines kliūtis. Taip pat leista apriboti socialines išmokas migrantams bei riboti pinigų pervedimus vaikams, gyvenantiems kitose šalyse. Ministras pirmininkas ragina gyventojus balsuoti prieš išstojimą iš ES.
Vienas aršiausių D. Cameron kritikų yra Londono meras Boris Johnson, kuris neseniai pareiškė, jog sostinės finansų sektorius ir toliau klestėtų, jeigu JK paliks ES. Jis įžvelgia bėdas, jei JK išliktų ES sudėtyje, kuri, jo nuomone, yra anti-demokratiška sistema. Taip pat B. Johnson priešinasi pernelyg dideliam ES reguliavimui.
Anglijos centrinio banko vadovas Mark Carney yra pareiškęs, jog Brexit yra didžiausia vidinė rizika finansų sistemos stabilumui. Nuo metų pradžios D. Britanijos svaras euro atžvilgiu sumenko apytiksliai 6,5%, o JAV dolerio atžvilgiu – 3,1%. O per pastaruosius 2 m. GBP/USD kursas sumenko apie 14%.
Investicijos
Lietuvos investuotojai gali nesudėtingai tiesiogiai investuoti į Jungtinės Karalystės bendrovių akcijas. Taip pat rinkoje yra įvairių ETF fondų, apimančių JK akcijų rinką. Vienas žinomiausių ir likvidžiausių tokių ETF yra Londono biržoje (GBP) listinguojamas iShares Core FTSE 100 UCITS ETF (ISF). Verta pabrėžti, jog šio fondo bendrosios metinės išlaidos siekia tik 0,07%. JAV akcijų biržoje (USD) vienas likvidžiausių tokių ETF fondų yra iShares MSCI United Kingdom ETF (EWU). Šio fondo bendrosios išlaidos sudaro 0,48%.
Augant nerimui dėl galimo D. Britanijos svaro pigimo kitų valiutų atžvilgiu, jei šalis pasitrauktų iš ES, daugiau dėmesio sulaukia mažiau žinomi ETF fondai, kurie siekia ne tik atkartoti indeksą, bet ir apdrausti valiutos kurso svyravimo riziką. Vienas likvidesnių tokių ETF fondų yra WisdomTree United Kingdom Hedged Equity Fund (DXPS), kurio akcijos kotiruojamos JAV akcijų biržoje JAV doleriais. DXPS valiutos (GBP/USD kurso) svyravimų riziką siekia apriboti, panaudodamas išvestinius instrumentus.
Artimiausiais mėnesiais tvyrosianti nežinia dėl referendumo ir jo pasekmių turėtų ir toliau slėgti investuotojų nuotaikas, o po šio referendumo galima tikėtis ženklių svyravimų šalies akcijų rinkoje bei išvysti staigius D. Britanijos svaro judesnius kitų valiutų atžvilgiu.
Parengta LHV banko, remiantis tradingeconomics.com, ons.gov.uk, uktradeinfo.com, bankofengland.co.uk, nationwide.co.uk, forexfactory.com pateikiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (bloomberg.com, reuters.com, cnn.com, theguardian.com, telegraph.co.uk, cnn.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
Jungtinės Karalystės ekonomika
Siekiant skatinti šalies ekonomikos augimą, nuo 2009 metų šalies centrinio banko nustatoma bazinė palūkanų norma buvo išlaikoma ties 0,5%, o obligacijų supirkimo programa per tą patį laikotarpį buvo didinama ir nuo 2012 m. vidurio buvo išlaikoma ties nustatyta maksimalia 375 mlrd. GBP bendra verte. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, jog per pastaruosius 10 m. JK vyriausybės skolos ir BVP santykis išaugo nuo ~40% iki beveik 89%.
Centrinis bankas siekia, kad infliacija šalyje pasiektų nustatytą 2% tikslą, tačiau nepaisant vykdomų ekonomikos skatinimo priemonių, 2015 m. šalyje kelis mėnesius kainos mažėjo – fiksuota defliacija. Naujausi duomenys parodė, jog vasario mėn. vartotojų kainų indeksas (VKI) augo 0,3% (met./met.), kai ekonomistai tikėjosi 0,4% siekiančio kainų krepšelio augimo. Išsamesnius VKI indekso duomenis galima pamatyti “Infliacija JK” grafike.
Nedarbo lygis šalyje jau keletą metų nuosekliai mažėjo ir nuo 2012 m. iki 2016 m. pradžios sumenko nuo ~8% iki 5,1%. Šiuo metu nerimaujama dėl padėties šalies NT rinkoje, kadangi pastebimi kainų “burbulo” ženklai. Remiantis Nationwide rengiamu namų kainų JK indeksu, vidutinė namo kaina per 5 m. išaugo daugiau nei penktadaliu.
Referendumas
Birželio 23 d. visų žvilgsniai nukryps į Jungtinėje Karalystėje vyksiantį referendumą, kurio metu bus sprendžiama dėl pasitraukimo iš ES. Dėl to apžvelkime pagrindinius argumentus už ir prieš JK pasitraukimą iš ES, kas turėtų padėti geriau suprasti padėtį JK.
Tyrimai: Neseniai Britanijos pramonės konfederacija pareiškė, jog pasitraukimas iš ES Jungtinei Karalystei kainuotų 950 000 darbo vietų iki 2020 m., o šalies ekonomikos augimas 2017 ir 2018 m. gali būti ties 0%. Remiantis Oxford Economics skaičiavimais ir prognozėmis, blogiausiu JK pasitraukimo iš ES scenarijumi, šalies ekonomika 2030 m. būtų 3,9% mažesnė, negu tuo atveju, jei šalis liktų ES sudėtyje. Ekonomistai teigia, jog ženkliausiai Brexit atveju gali būti paveikti statybos, gamybos ir žemės ūkio sektoriai.
Įmonės: Vasario mėnesio pabaigoje 36 FTSE 100 indekso bendrovės (Shell, BAE Systems, Rio Tinto, Asda, Marks & Spencer ir kt.) parašė oficialų laišką, kuriuo buvo skatinamas JK išlikimas ES sudėtyje. Laiške teigiama, jog JK ministro pirmininko pasiektas susitarimas su ES dėl ypatingų narystės sąlygų yra geresnis pasirinkimas nei atsiskyrimas nuo ES. Dalis įmonių pasirenka neišreikšti savo nuomonės. Pavyzdžiui, Tesco (TSCO), Sainsbury‘s (SBRY) ir Lloyds Banking Group (LLOY) atstovai spaudai pareiškė, jog palaikys gyventojų sprendimą. Nepaisant to, apie 200 mažų bendrovių vadovų parašė oficialų laišką teigdami, jog JK išstojimas iš ES suteiktų daugiau lankstumo ir yra ilgalaikės sėkmės pagrindas.
Politikai: Ministras pirmininkas David Cameron 2013 m. vykusių parlamento rinkimų metu pažadėjo, jog referendumas dėl JK išstojimo iš ES bus surengtas po to, kai jis iškovos palankesnes narystės ES sąlygas. Praėjusį mėnesį D. Cameron pasiekė susitarimą su ES. Šaliai bus suteiktas išskirtinis statusas, kuris leis JK išvengti politinės integracijos ES ir sumažins biurokratines kliūtis. Taip pat leista apriboti socialines išmokas migrantams bei riboti pinigų pervedimus vaikams, gyvenantiems kitose šalyse. Ministras pirmininkas ragina gyventojus balsuoti prieš išstojimą iš ES.
Vienas aršiausių D. Cameron kritikų yra Londono meras Boris Johnson, kuris neseniai pareiškė, jog sostinės finansų sektorius ir toliau klestėtų, jeigu JK paliks ES. Jis įžvelgia bėdas, jei JK išliktų ES sudėtyje, kuri, jo nuomone, yra anti-demokratiška sistema. Taip pat B. Johnson priešinasi pernelyg dideliam ES reguliavimui.
Anglijos centrinio banko vadovas Mark Carney yra pareiškęs, jog Brexit yra didžiausia vidinė rizika finansų sistemos stabilumui. Nuo metų pradžios D. Britanijos svaras euro atžvilgiu sumenko apytiksliai 6,5%, o JAV dolerio atžvilgiu – 3,1%. O per pastaruosius 2 m. GBP/USD kursas sumenko apie 14%.
Investicijos
Lietuvos investuotojai gali nesudėtingai tiesiogiai investuoti į Jungtinės Karalystės bendrovių akcijas. Taip pat rinkoje yra įvairių ETF fondų, apimančių JK akcijų rinką. Vienas žinomiausių ir likvidžiausių tokių ETF yra Londono biržoje (GBP) listinguojamas iShares Core FTSE 100 UCITS ETF (ISF). Verta pabrėžti, jog šio fondo bendrosios metinės išlaidos siekia tik 0,07%. JAV akcijų biržoje (USD) vienas likvidžiausių tokių ETF fondų yra iShares MSCI United Kingdom ETF (EWU). Šio fondo bendrosios išlaidos sudaro 0,48%.
Augant nerimui dėl galimo D. Britanijos svaro pigimo kitų valiutų atžvilgiu, jei šalis pasitrauktų iš ES, daugiau dėmesio sulaukia mažiau žinomi ETF fondai, kurie siekia ne tik atkartoti indeksą, bet ir apdrausti valiutos kurso svyravimo riziką. Vienas likvidesnių tokių ETF fondų yra WisdomTree United Kingdom Hedged Equity Fund (DXPS), kurio akcijos kotiruojamos JAV akcijų biržoje JAV doleriais. DXPS valiutos (GBP/USD kurso) svyravimų riziką siekia apriboti, panaudodamas išvestinius instrumentus.
Artimiausiais mėnesiais tvyrosianti nežinia dėl referendumo ir jo pasekmių turėtų ir toliau slėgti investuotojų nuotaikas, o po šio referendumo galima tikėtis ženklių svyravimų šalies akcijų rinkoje bei išvysti staigius D. Britanijos svaro judesnius kitų valiutų atžvilgiu.
Parengta LHV banko, remiantis tradingeconomics.com, ons.gov.uk, uktradeinfo.com, bankofengland.co.uk, nationwide.co.uk, forexfactory.com pateikiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (bloomberg.com, reuters.com, cnn.com, theguardian.com, telegraph.co.uk, cnn.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.