versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad per paskutinį pavasario mėnesį, palyginus su balandžiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje sumažėjo bedarbystė.
Per gegužę bedarbystė euro zonoje krito nuo 10,2 iki 10,1 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų liepos mėnesio. Tai atitiko ekonomistų lūkesčius.
Europos sąjungoje bedarbystės rodiklis smuktelėjo nuo 8,7 iki 8,6 procento. Paskutinį kart prieš tai tokiame žemame lygyje bedarbystė buvo 2009 metų kovo mėnesį. Lietuvoje per paskutinį šių metų pavasario mėnesį ji krito nuo 8,2 iki aštuonių procentų.
Prieš metus šis rodiklis euro zonoje siekė 11 procentų, Europos sąjungoje sudarė 9,6 procento, o mūsų šalyje - 9,2 procento.
Gegužę Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.084 milijonai žmonių iš kurių 16.267 milijonai euro zonoje, tuo tarpu Lietuvoje remiantis Eurostat duomenimis bedarbių buvo 118 tūkstančių. Per mėnesį bedarbių skaičius euro zonoje krito 112 tūkstančių, Europos sąjungoje - 96 tūkstančiais, na o mūsų šalyje jų sumažėjo trim tūkstančiais.
Per metus bedarbių euro zonoje sumažėjo 1.44 milijonais asmenų, Europos sąjungoje - 2.166 milijonais, o Lietuvoje krito septyniolika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių gegužę mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje, kur ji sudarė vos keturis procentus, Maltoje (4,1 procento) bei Vokietijoje, kur bedarbystės rodiklis siekė 4,2 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis išlieka Graikijoje (24,1 procento) bei Ispanijoje (19,8 procento).
Per metus net dvidešimt šešiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, Latvijoje ji nepakito, na o paaugo tik Austrijoje (nuo 5,9 iki 6,1 procento). Labiausiai per minimą laikotarpį ji smuktelėjo Kipre, kur krito nuo 15,3 iki 12 procentų, Kroatijoje (nuo 16,2 iki 13,3 procento) bei Bulgarijoje, kur sumažėjo nuo 10 iki 7,3 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje gegužę jis siekė 20,7 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 20,9 procento, o prieš metus siekė 22,4 procento. Europos sąjungoje jaunimo bedarbystės lygis krito nuo 18,7 iki 18,6 procento, kai prieš metus jis siekė 20,6 procento. Lietuvoje šis rodiklis per paskutinį pavasario mėnesį krito nuo 13,8 iki 13,4 procento. Prieš metus jaunimo bedarbystės lygis siekė septyniolika procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe remiantis Eurostat duomenimis gegužę buvo Maltoje (6,9 procento), Vokietijoje (7,2 procento) ir Čekijoje (10,1 procento). Tuo tarpu didžiausia ji buvo Graikijoje (50,4 procento), Ispanijoje (43,9 procento), Italijoje (36,9 procento) ir Kroatijoje, kur sudarė 31,4 procento.
Per gegužę bedarbystė euro zonoje krito nuo 10,2 iki 10,1 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų liepos mėnesio. Tai atitiko ekonomistų lūkesčius.
Europos sąjungoje bedarbystės rodiklis smuktelėjo nuo 8,7 iki 8,6 procento. Paskutinį kart prieš tai tokiame žemame lygyje bedarbystė buvo 2009 metų kovo mėnesį. Lietuvoje per paskutinį šių metų pavasario mėnesį ji krito nuo 8,2 iki aštuonių procentų.
Prieš metus šis rodiklis euro zonoje siekė 11 procentų, Europos sąjungoje sudarė 9,6 procento, o mūsų šalyje - 9,2 procento.
Gegužę Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.084 milijonai žmonių iš kurių 16.267 milijonai euro zonoje, tuo tarpu Lietuvoje remiantis Eurostat duomenimis bedarbių buvo 118 tūkstančių. Per mėnesį bedarbių skaičius euro zonoje krito 112 tūkstančių, Europos sąjungoje - 96 tūkstančiais, na o mūsų šalyje jų sumažėjo trim tūkstančiais.
Per metus bedarbių euro zonoje sumažėjo 1.44 milijonais asmenų, Europos sąjungoje - 2.166 milijonais, o Lietuvoje krito septyniolika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių gegužę mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje, kur ji sudarė vos keturis procentus, Maltoje (4,1 procento) bei Vokietijoje, kur bedarbystės rodiklis siekė 4,2 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis išlieka Graikijoje (24,1 procento) bei Ispanijoje (19,8 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje gegužę jis siekė 20,7 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 20,9 procento, o prieš metus siekė 22,4 procento. Europos sąjungoje jaunimo bedarbystės lygis krito nuo 18,7 iki 18,6 procento, kai prieš metus jis siekė 20,6 procento. Lietuvoje šis rodiklis per paskutinį pavasario mėnesį krito nuo 13,8 iki 13,4 procento. Prieš metus jaunimo bedarbystės lygis siekė septyniolika procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe remiantis Eurostat duomenimis gegužę buvo Maltoje (6,9 procento), Vokietijoje (7,2 procento) ir Čekijoje (10,1 procento). Tuo tarpu didžiausia ji buvo Graikijoje (50,4 procento), Ispanijoje (43,9 procento), Italijoje (36,9 procento) ir Kroatijoje, kur sudarė 31,4 procento.