versija spausdinimui
(0)
Jeigu Saudo Arabijos valiuta rialas būtų atrištas nuo Amerikos dolerio, tuomet naftos kaina rinkoje gali sumažėti net iki dvidešimt penkių dolerių už barelį, perspėja Bank of America analitikai.
Nors minimo banko atstovai šį scenarijų traktuoją kaip „juodąją gulbę“ (t.y. įvykis, kurį rinka vertina kaip mažai tikėtiną), tačiau Societe Generale banko analitikai savo klientus ragina rialo atžvilgiu užimti trumpąsias pozicijas, t.y. rekomenduoja šortinti Saudo Arabijos valiutą. Jie prognozuoja, kad ši šalis bus priversta savo valiutą atrišti nuo dolerio.
Tiesa, Saudo Arabijos Centrinis bankas vis dar turi sukaupęs 582 milijardų dolerių rezervus. Tačiau analitikai svarsto kokia šių rezervų dalis yra pakankamai likvidi, kad juos panaudoti siekiant ginti šalies valiutą. Šiuo metu šie rezervai kas mėnesį sumažėja po dešimt milijardų dolerių.
Tuo pačiu situacija Saudo Arabijos finansų rinkoje darosi vis sudėtingesnė. Trijų mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma šioje šalyje pakilo iki aukščiausio lygio nuo pat 2008 metų, kuomet bankrutavo Lehman Brothers. Be to, mažėja pinigų pasiūla bei bankinėje sistemoje smunka indėlių dydis.
Pasirodė pranešimų, jog Saudo Arabijos valdžia su kai kuriais subrangovais atsiskaito skolos vertybiniais popieriais. Tai pat problemų turi ir įmonės iš privataus sektoriaus. Labai įsiskolinusi Saudi Binladin Group, t.y. didžiausia šalyje statybų bendrovė, neseniai paskelbė, jog atleis penkiasdešimt tūkstančių darbuotojų.
Be jokios abejonės Saudo Arabijoje krizę sukėlė pastebimai kritusios naftos kainos. Nors nuo šių metų pradžios šios žaliavos kaina pastebimai ūgtelėjo, t.y. Brent atveju pakilo trisdešimt procentų, o WTI rūšies žaliavinė nafta pabrango 31,6 procento, bei priartėjo prie penkiasdešimt dolerių už barelį, tačiau dar prieš porą metų rinkoje už barelį šios žaliavos buvo mokama virš šimto dolerių.
Nors minimo banko atstovai šį scenarijų traktuoją kaip „juodąją gulbę“ (t.y. įvykis, kurį rinka vertina kaip mažai tikėtiną), tačiau Societe Generale banko analitikai savo klientus ragina rialo atžvilgiu užimti trumpąsias pozicijas, t.y. rekomenduoja šortinti Saudo Arabijos valiutą. Jie prognozuoja, kad ši šalis bus priversta savo valiutą atrišti nuo dolerio.
Tiesa, Saudo Arabijos Centrinis bankas vis dar turi sukaupęs 582 milijardų dolerių rezervus. Tačiau analitikai svarsto kokia šių rezervų dalis yra pakankamai likvidi, kad juos panaudoti siekiant ginti šalies valiutą. Šiuo metu šie rezervai kas mėnesį sumažėja po dešimt milijardų dolerių.
Tuo pačiu situacija Saudo Arabijos finansų rinkoje darosi vis sudėtingesnė. Trijų mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma šioje šalyje pakilo iki aukščiausio lygio nuo pat 2008 metų, kuomet bankrutavo Lehman Brothers. Be to, mažėja pinigų pasiūla bei bankinėje sistemoje smunka indėlių dydis.
Pasirodė pranešimų, jog Saudo Arabijos valdžia su kai kuriais subrangovais atsiskaito skolos vertybiniais popieriais. Tai pat problemų turi ir įmonės iš privataus sektoriaus. Labai įsiskolinusi Saudi Binladin Group, t.y. didžiausia šalyje statybų bendrovė, neseniai paskelbė, jog atleis penkiasdešimt tūkstančių darbuotojų.
Be jokios abejonės Saudo Arabijoje krizę sukėlė pastebimai kritusios naftos kainos. Nors nuo šių metų pradžios šios žaliavos kaina pastebimai ūgtelėjo, t.y. Brent atveju pakilo trisdešimt procentų, o WTI rūšies žaliavinė nafta pabrango 31,6 procento, bei priartėjo prie penkiasdešimt dolerių už barelį, tačiau dar prieš porą metų rinkoje už barelį šios žaliavos buvo mokama virš šimto dolerių.