versija spausdinimui
(2)
Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja besąlygiškai restruktūrizuoti Graikijos skolą. Remiantis jų analizėmis, be Graikijos skolos sumažinimo, t.y. dalies jos nurašymo, nėra prasmės toliau tęsti pagalbos programą.
2008 metais Graikijos viešoji skola sudarė 106 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Pradėjus įgyvendinti tris Europos sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos programas bei po penkių parlamento rinkimų šis rodiklis ūgtelėjo iki 177 procentų.
Graikijos skola jau kartą buvo restruktūrizuota 2011 metais, tačiau minimo fondo specialistai mano, kad šios šalies skola kai 2018 metais baigsis dabartinė pagalbos programa ir vėl turėtų būti dalinai nurašyta. Priešingu atveju, Graikija negalės išeiti iš skolų spiralės, na o jos atliekami fiskaliniai veiksmai neturės prasmės.
Tarptautinio valiutos fondo ekspertai taip pat siūlo pratęsti paskolų suteiktų Graikijai įgyvendinant pagalbos programą grąžinimo terminą. Be to, jie rekomenduoja nustatyti nekintamas 1,5 procento palūkanas, arba netgi įvesti šių paskolų grąžinimo moratoriumą iki 2040 metų.
Tuo tarpu Euro grupės atstovai mano, kad Graikija bus pajėgi sumažinti skolas iki grąžintino lygio. Tačiau anot minimo fondo atstovų, jų prielaidos yra nerealios.
Tuo pačiu Tarptautinio valiutos fondo ekspertai pripažįsta, kad nurašyti dalį Graikijos skolos dėl politinių priežasčių gali būti sudėtinga. Šiuo metu daugumą Graikijos valstybinių obligacijų turi euro zonos šalys, Europos Centrinis bankas bei dalis priklauso Europos stabilumo mechanizmui. Tad restruktūrizacijos atveju nuostolius patirtų euro zonos šalių mokesčių mokėtojai. Tačiau jei nebus kontroliuojamos ir tvarkingos Graikijos skolų restruktūrizacijos, tuomet ateityje gali sugrįžti skolų krizė.
Remiantis minimo fondo specialistų skaičiavimais, jei pagalbos programa nebus pakeista, tuomet Graikijos viešoji skola ir toliau didės ir 2060 metais ši šalis skolų aptarnavimui turės skirti net šešiasdešimt procentų šalies biudžeto.
2008 metais Graikijos viešoji skola sudarė 106 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Pradėjus įgyvendinti tris Europos sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos programas bei po penkių parlamento rinkimų šis rodiklis ūgtelėjo iki 177 procentų.
Graikijos skola jau kartą buvo restruktūrizuota 2011 metais, tačiau minimo fondo specialistai mano, kad šios šalies skola kai 2018 metais baigsis dabartinė pagalbos programa ir vėl turėtų būti dalinai nurašyta. Priešingu atveju, Graikija negalės išeiti iš skolų spiralės, na o jos atliekami fiskaliniai veiksmai neturės prasmės.
Tarptautinio valiutos fondo ekspertai taip pat siūlo pratęsti paskolų suteiktų Graikijai įgyvendinant pagalbos programą grąžinimo terminą. Be to, jie rekomenduoja nustatyti nekintamas 1,5 procento palūkanas, arba netgi įvesti šių paskolų grąžinimo moratoriumą iki 2040 metų.
Tuo tarpu Euro grupės atstovai mano, kad Graikija bus pajėgi sumažinti skolas iki grąžintino lygio. Tačiau anot minimo fondo atstovų, jų prielaidos yra nerealios.
Tuo pačiu Tarptautinio valiutos fondo ekspertai pripažįsta, kad nurašyti dalį Graikijos skolos dėl politinių priežasčių gali būti sudėtinga. Šiuo metu daugumą Graikijos valstybinių obligacijų turi euro zonos šalys, Europos Centrinis bankas bei dalis priklauso Europos stabilumo mechanizmui. Tad restruktūrizacijos atveju nuostolius patirtų euro zonos šalių mokesčių mokėtojai. Tačiau jei nebus kontroliuojamos ir tvarkingos Graikijos skolų restruktūrizacijos, tuomet ateityje gali sugrįžti skolų krizė.
Remiantis minimo fondo specialistų skaičiavimais, jei pagalbos programa nebus pakeista, tuomet Graikijos viešoji skola ir toliau didės ir 2060 metais ši šalis skolų aptarnavimui turės skirti net šešiasdešimt procentų šalies biudžeto.