versija spausdinimui
(0)
Mažai tikėtina, kad naftos kainų nuosmukis padės pasaulio ekonomikai kol palūkanų normos nepradės augti, tačiau tuomet ši žaliava jau gali būti ne tokia pigi kaip dabar, tikina Tarptautinio Valiutos Fondo specialistai.
Minimo fondo atstovai, o taip pat daugelis ekonomistų buvo įsitikinę, jog naftos kainos kritimo net 65 procentais grynasis poveikis būtų teigiamas, nes nauda, kurią gaus šalys importuotojos kompensuos nuostolius, kuriuos patirs šalys eksportuotojos. Bet paaiškėjo, jog teigiamas poveikis išsivysčiusiose naftą importuojančiose šalyse, kaip pavyzdžiui euro zonos, buvo mažesnis nei tikėtasi.
„Plačiai tikėtasi „injekcija" pasaulio ekonomikai nerealizavosi. Manome, jog paradoksalu, tačiau visuotinė mažesnių kainų nauda greičiausiai pasirodys tik po to, kai kainos jau atšoks aukštyn, o išsivysčiusių šalių ekonomikos padarys pažangą įveikiant dabartinę žemų palūkanų normų aplinką“ - tikina Tarptautinio valiutos Fondo atstovai.
Anot jų, naftos kainos, kurios dabar siekia apie keturiasdešimt dolerių už barelį, regis surado dugną po to, kai metų pradžioje buvo nukritusios žemiau trisdešimties dolerių už barelį. Tačiau dar prieš šios žaliavos kainų griūtį ekonomikos augimas buvo sulėtėjęs, ir būtent tai lėmė, kad pagrindiniai Centriniai bankai ėmė mažinti savo palūkanas. Be to, kovojant su defliacijos spaudimu, kurį sukėlė naftos ir kitų žaliavų kainų kritimas, jie jas galėjo mažinti dar labiau.
Infliacijos kritimas lėmė realių palūkanų normų augimą, kas susilpnino paklausą ir tikriausiai pakenkė produkcijos augimui ir užimtumui, atkreipė dėmesį Tarptautinio valiutos Fondo specialistai.
„Dabartinis istoriškai žemų naftos kainų laikotarpis gali sukelti įvairias dislokacijas, t.y. tiek įmonių, tiek šalių nemokumą, dislokacijas, kurios gali paveikti jau išklerusias finansų rinkas“ - perspėja minimo fondo atstovai.
Minimo fondo atstovai, o taip pat daugelis ekonomistų buvo įsitikinę, jog naftos kainos kritimo net 65 procentais grynasis poveikis būtų teigiamas, nes nauda, kurią gaus šalys importuotojos kompensuos nuostolius, kuriuos patirs šalys eksportuotojos. Bet paaiškėjo, jog teigiamas poveikis išsivysčiusiose naftą importuojančiose šalyse, kaip pavyzdžiui euro zonos, buvo mažesnis nei tikėtasi.
„Plačiai tikėtasi „injekcija" pasaulio ekonomikai nerealizavosi. Manome, jog paradoksalu, tačiau visuotinė mažesnių kainų nauda greičiausiai pasirodys tik po to, kai kainos jau atšoks aukštyn, o išsivysčiusių šalių ekonomikos padarys pažangą įveikiant dabartinę žemų palūkanų normų aplinką“ - tikina Tarptautinio valiutos Fondo atstovai.
Anot jų, naftos kainos, kurios dabar siekia apie keturiasdešimt dolerių už barelį, regis surado dugną po to, kai metų pradžioje buvo nukritusios žemiau trisdešimties dolerių už barelį. Tačiau dar prieš šios žaliavos kainų griūtį ekonomikos augimas buvo sulėtėjęs, ir būtent tai lėmė, kad pagrindiniai Centriniai bankai ėmė mažinti savo palūkanas. Be to, kovojant su defliacijos spaudimu, kurį sukėlė naftos ir kitų žaliavų kainų kritimas, jie jas galėjo mažinti dar labiau.
Infliacijos kritimas lėmė realių palūkanų normų augimą, kas susilpnino paklausą ir tikriausiai pakenkė produkcijos augimui ir užimtumui, atkreipė dėmesį Tarptautinio valiutos Fondo specialistai.
„Dabartinis istoriškai žemų naftos kainų laikotarpis gali sukelti įvairias dislokacijas, t.y. tiek įmonių, tiek šalių nemokumą, dislokacijas, kurios gali paveikti jau išklerusias finansų rinkas“ - perspėja minimo fondo atstovai.