versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis bankas nuo 2014 metų vidurio už jame komercinių bankų laikomus indėlius pradėjo taikyti neigiamas palūkanas. Tai buvo nuspręsta padaryti tam, kad bankai būtų paskatinti aktyviau teikti paskolas verslui ir namų ūkiams, bet tai nepadėjo.
Po to, kai euro zonos Centrinis bankas nustatė neigiamas palūkanas už jame komercinių bankų laikomus indėlius, tų bankų indėlių dalis, kurių turimos lėšos viršija privalomus rezervus, pašoko net šešis kartus, tuo tarpu kai kredito rinka vos pajudėjo.
Per minimą laikotarpį komerciniai bankai savo aktyvus padidino 646 milijardais eurų, o net 85 procentai šių lėšų buvo padėta į Europos Centrinį banką indėlių pavidalu. Viena iš priežasčių, dėl kurių bankai moka už savo lėšas saugomas indėlių pavidalu, nes tiesiog ekonomikoje yra kreditų paklausos trūkumas. Nors euro zonos ekonomika po prieš kelis metus kilusios skolų krizės jau atsigavo, tačiau ji ir toliau auga gana lėtai.
Kita priežastis, kodėl bankai nėra linkę dalinti paskolas, yra jų turima blogų paskolų našta ir restruktūrizavimosi proceso metu esantis žemas kapitalo lygis. Esant tokiai situacijai, net ir paskutinis Europos Centrinio banko pasiūlymas, jog bankams būtų mokama už pasiskolinamus pinigus iš Centrinio banko, gali nieko nepakeisti.
Nuo 2012 metų birželio iki 2014 metų gegužės bankų išduotų paskolų ne finansų sektoriaus atstovėms ir namų ūkiams, atmetus hipotekas arba būsto paskolas, vertė euro zonoje smuktelėjo 627 mlrd. eurų arba 8,5 procento. Tuo tarpu nuo 2014 metų birželio išduotų paskolų vertė išlieka ties maždaug 6,8 trilijonais eurų.
Vokietijos bankai Europos Centriniam bankui už jame laikomus savo indėlius jau bendrai sumokėjo 780 milijonų eurų, Prancūzijos bankai - 700 mln. eurų, o Olandijos - 400 mln. eurų.
Po to, kai euro zonos Centrinis bankas nustatė neigiamas palūkanas už jame komercinių bankų laikomus indėlius, tų bankų indėlių dalis, kurių turimos lėšos viršija privalomus rezervus, pašoko net šešis kartus, tuo tarpu kai kredito rinka vos pajudėjo.
Per minimą laikotarpį komerciniai bankai savo aktyvus padidino 646 milijardais eurų, o net 85 procentai šių lėšų buvo padėta į Europos Centrinį banką indėlių pavidalu. Viena iš priežasčių, dėl kurių bankai moka už savo lėšas saugomas indėlių pavidalu, nes tiesiog ekonomikoje yra kreditų paklausos trūkumas. Nors euro zonos ekonomika po prieš kelis metus kilusios skolų krizės jau atsigavo, tačiau ji ir toliau auga gana lėtai.
Kita priežastis, kodėl bankai nėra linkę dalinti paskolas, yra jų turima blogų paskolų našta ir restruktūrizavimosi proceso metu esantis žemas kapitalo lygis. Esant tokiai situacijai, net ir paskutinis Europos Centrinio banko pasiūlymas, jog bankams būtų mokama už pasiskolinamus pinigus iš Centrinio banko, gali nieko nepakeisti.
Nuo 2012 metų birželio iki 2014 metų gegužės bankų išduotų paskolų ne finansų sektoriaus atstovėms ir namų ūkiams, atmetus hipotekas arba būsto paskolas, vertė euro zonoje smuktelėjo 627 mlrd. eurų arba 8,5 procento. Tuo tarpu nuo 2014 metų birželio išduotų paskolų vertė išlieka ties maždaug 6,8 trilijonais eurų.
Vokietijos bankai Europos Centriniam bankui už jame laikomus savo indėlius jau bendrai sumokėjo 780 milijonų eurų, Prancūzijos bankai - 700 mln. eurų, o Olandijos - 400 mln. eurų.