versija spausdinimui
(0)
Antradienį pagrindinių JAV ir Europos akcijų indeksų vertė sumenko (S&P 500 -1,12 proc., EURO STOXX 50 -0,63 proc.). Dar pirmadienį didžiausiu teigiamu kainos pokyčiu išsiskyrusios energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos vakar atpigo labiausiai abiejose Atlanto pusėse (sektoriaus pokytis indeksuose atitinkamai -4,13 proc. ir -1,97 proc.).
Nors pirmoji kovo savaitė juodajam auksui buvo itin sėkminga, antradienį naftos kaina pasuko žemyn („Brent“ rūšies -2,91 proc., WTI -4,14 proc.). Amerikos naftos instituto duomenimis, praėjusią savaitę JAV žaliavinės naftos atsargos ūgtelėjo dar 4,4 mln. barelių. Šiandien oficialią statistiką paskelbs ir JAV Energetikos informacijos administracija. Išliekanti perteklinė pasiūla naftos rinkoje ir vakar ryte paskelbta lūkesčius smarkiai nuvylusi Kinijos užsienio prekybos informacija, panašu, sužadino didesnį pardavėjų Azijos akcijų rinkose aktyvumą (09:30 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -1,34 proc., Japonijos NIKKEI 225 -0,84 procento).
Rytoj į posėdį renkasi Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba. Neabejojama, kad, kaip sausį žadėjo ECB prezidentas Marijus Dragis, pinigų politikos kryptis bus pakoreguota. Prognozuojama, kad Valdančioji taryba vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą sumažins iki -0,40 proc. (dabar -0,30 proc.) ir padidins turto supirkimo programos mastą bent 10 mlrd. eurų (iki 70 mlrd. eurų per mėnesį). Kovą palengva aukštyn kopęs EUR/USD kursas ECB posėdžio išvakarėse suka atgal (šįryt 1 EUR: 1,0975 USD).
Vilniaus biržos indeksas (OMXV +1,18 proc.) kilo trečią dieną iš eilės ir kirto psichologiškai svarbią 500 punktų ribą, tuo tarpu Rygos bei Talino indeksų reikšmės judėjo skirtingomis kryptimis (OMXR +0,17 proc., OMXT -0,28 procento). Nors didžiausią įtaką Vilniaus biržos indeksui turėjo brangusios flagmano TEO LT (+1,00 proc.) akcijos, tačiau netikėtumas buvo taip pat reikšmingą svorį indekse turinčios „Agrowill Group“ (+13,19 proc.) staigus šuolis į viršų. Bendrovė jokių naujienų vakar neskelbė, o metiniai rezultatai nebuvo „stebuklingai“ geri, todėl tokie kainų viražai verčia susimąstyti, ar tai nėra dar vienas bandymas pasinaudoti vidine informacija. Bendrovės akcijų kaina nuo šių metų pradžios jau spėjo pabrangti 44,44 procento.
„Šiaulių bankas“ (+1,26 proc.) paskelbė kovo 30 d. įvyksiančio visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkę. Valdyba siūlo išmokėti 0,002 euro dividendus grynaisiais pinigais (dividendų pajamingumas 0,62 procento). Tačiau svarbiausia, kad banko valdyba tradiciškai pasiūlė išleisti naują akcijų emisiją ir ją nemokamai padalinti esamiems akcininkams. Investuotojus turėtų ypač nudžiuginti šios emisijos dydis: už 1000 senų planuojama suteikti 200 naujų akcijų (pernai šis santykis buvo atitinkamai 1000 ir 86). Faktiškai tai reiškia, kad akcininkams bus išmokėta 20 proc. dydžio dividendai akcijomis, o ši naujiena neabejotinai teigiamai paveiks banko akcijų kainą šiandieninėje prekybos sesijoje.-
Vakar paskelbta informacija apie vartojimo kainų dinamiką Lietuvoje ir Latvijoje. Vasarį, antrą mėnesį iš eilės, Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc. metinė infliacija, nors dar praėjusių metų gruodį laikėsi nežymi defliacija (-0,1 proc.). Kita vertus, defliacinė aplinka Latvijoje kol kas išlieka – vasarį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, vartojimo kainos smuko 0,5 proc. (sausį -0,3 proc.).
Nors pirmoji kovo savaitė juodajam auksui buvo itin sėkminga, antradienį naftos kaina pasuko žemyn („Brent“ rūšies -2,91 proc., WTI -4,14 proc.). Amerikos naftos instituto duomenimis, praėjusią savaitę JAV žaliavinės naftos atsargos ūgtelėjo dar 4,4 mln. barelių. Šiandien oficialią statistiką paskelbs ir JAV Energetikos informacijos administracija. Išliekanti perteklinė pasiūla naftos rinkoje ir vakar ryte paskelbta lūkesčius smarkiai nuvylusi Kinijos užsienio prekybos informacija, panašu, sužadino didesnį pardavėjų Azijos akcijų rinkose aktyvumą (09:30 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -1,34 proc., Japonijos NIKKEI 225 -0,84 procento).
Rytoj į posėdį renkasi Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba. Neabejojama, kad, kaip sausį žadėjo ECB prezidentas Marijus Dragis, pinigų politikos kryptis bus pakoreguota. Prognozuojama, kad Valdančioji taryba vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą sumažins iki -0,40 proc. (dabar -0,30 proc.) ir padidins turto supirkimo programos mastą bent 10 mlrd. eurų (iki 70 mlrd. eurų per mėnesį). Kovą palengva aukštyn kopęs EUR/USD kursas ECB posėdžio išvakarėse suka atgal (šįryt 1 EUR: 1,0975 USD).
Vilniaus biržos indeksas (OMXV +1,18 proc.) kilo trečią dieną iš eilės ir kirto psichologiškai svarbią 500 punktų ribą, tuo tarpu Rygos bei Talino indeksų reikšmės judėjo skirtingomis kryptimis (OMXR +0,17 proc., OMXT -0,28 procento). Nors didžiausią įtaką Vilniaus biržos indeksui turėjo brangusios flagmano TEO LT (+1,00 proc.) akcijos, tačiau netikėtumas buvo taip pat reikšmingą svorį indekse turinčios „Agrowill Group“ (+13,19 proc.) staigus šuolis į viršų. Bendrovė jokių naujienų vakar neskelbė, o metiniai rezultatai nebuvo „stebuklingai“ geri, todėl tokie kainų viražai verčia susimąstyti, ar tai nėra dar vienas bandymas pasinaudoti vidine informacija. Bendrovės akcijų kaina nuo šių metų pradžios jau spėjo pabrangti 44,44 procento.
„Šiaulių bankas“ (+1,26 proc.) paskelbė kovo 30 d. įvyksiančio visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkę. Valdyba siūlo išmokėti 0,002 euro dividendus grynaisiais pinigais (dividendų pajamingumas 0,62 procento). Tačiau svarbiausia, kad banko valdyba tradiciškai pasiūlė išleisti naują akcijų emisiją ir ją nemokamai padalinti esamiems akcininkams. Investuotojus turėtų ypač nudžiuginti šios emisijos dydis: už 1000 senų planuojama suteikti 200 naujų akcijų (pernai šis santykis buvo atitinkamai 1000 ir 86). Faktiškai tai reiškia, kad akcininkams bus išmokėta 20 proc. dydžio dividendai akcijomis, o ši naujiena neabejotinai teigiamai paveiks banko akcijų kainą šiandieninėje prekybos sesijoje.-
Vakar paskelbta informacija apie vartojimo kainų dinamiką Lietuvoje ir Latvijoje. Vasarį, antrą mėnesį iš eilės, Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc. metinė infliacija, nors dar praėjusių metų gruodį laikėsi nežymi defliacija (-0,1 proc.). Kita vertus, defliacinė aplinka Latvijoje kol kas išlieka – vasarį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, vartojimo kainos smuko 0,5 proc. (sausį -0,3 proc.).