versija spausdinimui
(0)
Veiksmų, kurių imsis Europos Centrinio banko atstovai, remiantis Bloomberg atlikta ekonomistų apklausa, pakaks tam, kad euro zona ištrūktų iš defliacijos gniaužtų ir ilgalaikėje perspektyvoje ten įsivyrautų pageidaujama infliacija.
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, į euro zoną ir vėl sugrįžo kainų nuosmukis, t.y. defliacija. Tai tuo pačiu reiškia, kad ligšiolinės pastangos sugrąžinti metinę infliaciją link dviejų procentų, buvo nesėkmingos. Tačiau Bloomberg žiniasklaidos grupės apklausti ekonomistai išlieka optimistai ir mano, kad šį ketvirtadienį Europos Centrinio banko atstovai priims naujus sprendimus, kurie ilgainiui leis pasiekti minėtą infliacijos tikslinį lygį.
Absoliučiai didžioji dalis apklaustų ekonomistų mano, kad į posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai priims sprendimą dar labiau sušvelninti savo vykdomą monetarinę politiką.
„Mario Draghi nenorės vėl nuvilti rinkas. Defliacijos rizikos sumažinimas - tai labiausiai neatidėliotinas uždavinys su kuriuo susiduria Europos Centrinis bankas“ - pareiškė pagrindinis Nordea Markets analitikas Holger Sandte.
Beveik visi minėtoje apklausoje dalyvavę respondentai teigė manantys, jog šio ketvirtadienio posėdžio metu Europos Centrinio banko atstovai dar labiau į neigiamą teritoriją stumtelės už komercinių bankų šiame banke laikomus indėlius taikomą palūkanų normą, na o beveik tris ketvirtadaliai mano, jog bus padidinta aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė.
Prognozuojama, kad palūkanų norma už indėlius bus sumažinti iki vidutiniškai 0,4 procento neigiamo lygio, na o aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė bus padidinta nuo 60 iki vidutiniškai 75 mlrd. eurų. Kiek daugiau nei trečdalis apklaustų ekonomistų tikisi, kad bus prailginta aktyvų supirkimo programos trukmė, na o tik ketvirtadalis mano, kad tuo pačiu Centrinis bankas pradės supirkinėti ir įmonių obligacijas.
Net aštuoniasdešimt procentų Bloomberg apklausoje dalyvavusių respondentų mano, jog naujų veiksmų pakaks tam, kad dviejų procentų tikslinis infliacijos lygis euro zonoje būtų pasiektas prieš tai, kai 2019 metais baigsis dabartinio Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi kadencija.
„Akivaizdu, kad esamos neeilinės politikos švelninimo priemonės buvo veiksmingos tik iš dalies. Nepaisant to, mes vis dar tikimės, kad Mario Draghi darys viską, jog infliacija sugrįžtų link tikslinio lygio“ - teigė pagrindinis Merrion Capital Group ekonomistas Alan McQuaid.
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, į euro zoną ir vėl sugrįžo kainų nuosmukis, t.y. defliacija. Tai tuo pačiu reiškia, kad ligšiolinės pastangos sugrąžinti metinę infliaciją link dviejų procentų, buvo nesėkmingos. Tačiau Bloomberg žiniasklaidos grupės apklausti ekonomistai išlieka optimistai ir mano, kad šį ketvirtadienį Europos Centrinio banko atstovai priims naujus sprendimus, kurie ilgainiui leis pasiekti minėtą infliacijos tikslinį lygį.
Absoliučiai didžioji dalis apklaustų ekonomistų mano, kad į posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai priims sprendimą dar labiau sušvelninti savo vykdomą monetarinę politiką.
„Mario Draghi nenorės vėl nuvilti rinkas. Defliacijos rizikos sumažinimas - tai labiausiai neatidėliotinas uždavinys su kuriuo susiduria Europos Centrinis bankas“ - pareiškė pagrindinis Nordea Markets analitikas Holger Sandte.
Beveik visi minėtoje apklausoje dalyvavę respondentai teigė manantys, jog šio ketvirtadienio posėdžio metu Europos Centrinio banko atstovai dar labiau į neigiamą teritoriją stumtelės už komercinių bankų šiame banke laikomus indėlius taikomą palūkanų normą, na o beveik tris ketvirtadaliai mano, jog bus padidinta aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė.
Prognozuojama, kad palūkanų norma už indėlius bus sumažinti iki vidutiniškai 0,4 procento neigiamo lygio, na o aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė bus padidinta nuo 60 iki vidutiniškai 75 mlrd. eurų. Kiek daugiau nei trečdalis apklaustų ekonomistų tikisi, kad bus prailginta aktyvų supirkimo programos trukmė, na o tik ketvirtadalis mano, kad tuo pačiu Centrinis bankas pradės supirkinėti ir įmonių obligacijas.
Net aštuoniasdešimt procentų Bloomberg apklausoje dalyvavusių respondentų mano, jog naujų veiksmų pakaks tam, kad dviejų procentų tikslinis infliacijos lygis euro zonoje būtų pasiektas prieš tai, kai 2019 metais baigsis dabartinio Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi kadencija.
„Akivaizdu, kad esamos neeilinės politikos švelninimo priemonės buvo veiksmingos tik iš dalies. Nepaisant to, mes vis dar tikimės, kad Mario Draghi darys viską, jog infliacija sugrįžtų link tikslinio lygio“ - teigė pagrindinis Merrion Capital Group ekonomistas Alan McQuaid.