versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien paskelbė patikslintą ir papildytą informaciją apie praėjusių metų paskutinio ketvirčio euro zonos, Europos sąjungos ir kitų šios sąjungos šalių bendrojo vidaus produkto pokyčius.
Paaiškėjo, jog pasitvirtino prieš tai skelbta preliminari informacija. Euro zonoje ekonomika per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, kaip ir skelbta prieš tai bei kaip ir buvo laukta, paaugo 0,3 procento. Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto prieaugis per minimą laikotarpį siekė 0,4 procento, t.y. buvo toks pats kaip ir per trečią ketvirtį.
Lietuvos ekonomika per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,5 procento, arba tiek pat kiek ir per trečią ketvirtį.
Per ketvirtį tarp Europos sąjungos šalių bendrasis vidaus produktas sparčiausiai ūgtelėjo Švedijoje (1,3 procento), Estijoje (1,2 procento) bei Lenkijoje ir Rumunijoje, kur pasistiebė po 1,1 procento. Tuo tarpu nuosmukis užfiksuotas Kroatijoje (0,5 procento) bei Latvijoje (0,3 procento).
Per minimą laikotarpį euro zonoje vartotojų išlaidos paaugo 0,2 procento bei prie bendrojo vidaus produkto augimo prisidėjo 0,1 procentinio punkto. Šalių valdžių išlaidos paaugo 0,6 procento bei prie ekonomikos prieaugio prisidėjo 0,1 procentinio punkto, tuo tarpu investicijų apimtys pakilo 1,3 procento bei jų indėlis sudarė 0,3 procentinio punkto. Eksportas per praėjusį ketvirtį pakilo 0,2 procento, o jo teigiamas indėlis siekė 0,1 procentinio punkto, o importo apimtys į euro zoną pasistiebė 0,9 procento ir tai šios zonos ekonomikos augimą sumažino 0,4 procentinio punkto.
Europos sąjungoje per praėjusį ketvirtį vartotojų išlaidos pakilo 0,4 procento, o teigiamas indėlis į ekonomikos augimą sudarė 0,2 procentinio punkto. Valdžios išlaidos šios sąjungos šalyse pasistiebė 0,5 procento ir jos prie ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugio prisidėjo 0,1 procentinio punkto. Investicijų apimtys šioje sąjungoje pakilo 1,1 procento, o jų teigiamas indėlis į augimą siekė 0,2 procentinio punkto. Eksporto apimtys per minimą laikotarpį pakilo 0,5 procento, o prie augimo jis prisidėjo 0,2 procentinio punkto. Tuo tarpu importas į Europos sąjungos šalis pasistiebė 1,1 procento, o neigiamas poveikis ekonomikos augimui sudarė 0,5 procentinio punkto.
Metinis ekonomikos augimas euro zonoje per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 1,6 procento, arba buvo toks pats, kaip ir ketvirtį prieš tai. Remiantis preliminariais duomenimis skelbta, jog šis prieaugis sudarė 1,5 procento. Europos sąjungoje metinis bendrojo vidaus produkto augimas sulėtėjo nuo 1,9 iki 1,8 procento, o mūsų šalyje paspartėjo nuo 1,7 iki 1,9 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių sparčiausias ekonomikos augimas per minimą laikotarpį buvo užfiksuotas Švedijoje, kur jis siekė net 4,5 procento, bei Čekijoje ir Slovakijoje, kur siekė po keturis procentus. Tuo tarpu metinis bendrojo vidaus produkto kritimas buvo užfiksuotas tik Graikijoje, kur jis siekė 0,8 procento.
Paaiškėjo, jog pasitvirtino prieš tai skelbta preliminari informacija. Euro zonoje ekonomika per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, kaip ir skelbta prieš tai bei kaip ir buvo laukta, paaugo 0,3 procento. Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto prieaugis per minimą laikotarpį siekė 0,4 procento, t.y. buvo toks pats kaip ir per trečią ketvirtį.
Lietuvos ekonomika per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,5 procento, arba tiek pat kiek ir per trečią ketvirtį.
Per ketvirtį tarp Europos sąjungos šalių bendrasis vidaus produktas sparčiausiai ūgtelėjo Švedijoje (1,3 procento), Estijoje (1,2 procento) bei Lenkijoje ir Rumunijoje, kur pasistiebė po 1,1 procento. Tuo tarpu nuosmukis užfiksuotas Kroatijoje (0,5 procento) bei Latvijoje (0,3 procento).
Europos sąjungoje per praėjusį ketvirtį vartotojų išlaidos pakilo 0,4 procento, o teigiamas indėlis į ekonomikos augimą sudarė 0,2 procentinio punkto. Valdžios išlaidos šios sąjungos šalyse pasistiebė 0,5 procento ir jos prie ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugio prisidėjo 0,1 procentinio punkto. Investicijų apimtys šioje sąjungoje pakilo 1,1 procento, o jų teigiamas indėlis į augimą siekė 0,2 procentinio punkto. Eksporto apimtys per minimą laikotarpį pakilo 0,5 procento, o prie augimo jis prisidėjo 0,2 procentinio punkto. Tuo tarpu importas į Europos sąjungos šalis pasistiebė 1,1 procento, o neigiamas poveikis ekonomikos augimui sudarė 0,5 procentinio punkto.
Tarp Europos sąjungos šalių sparčiausias ekonomikos augimas per minimą laikotarpį buvo užfiksuotas Švedijoje, kur jis siekė net 4,5 procento, bei Čekijoje ir Slovakijoje, kur siekė po keturis procentus. Tuo tarpu metinis bendrojo vidaus produkto kritimas buvo užfiksuotas tik Graikijoje, kur jis siekė 0,8 procento.