versija spausdinimui
(0)
Kaip paskelbė Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat, sausį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje dar labiau sumažėjo bedarbystė, na o mūsų šalyje ji kiek ūgtelėjo.
Pirmąjį šių metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, euro zonoje bedarbystė smuktelėjo nuo 10,4 iki 10,3 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Tai mažiausia bedarbystė šioje zonoje nuo pat 2011 metų rugpjūčio mėnesio.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo nuo 9 iki 8,9 procento, t.y. iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų gegužės mėnesio. Lietuvoje bedarbystė sausį judėjo priešinga kryptimi, t.y. paaugo nuo 8,9 iki devynių procentų.
Prieš metus bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11,3 procento, Europos sąjungoje - 9,8 procento, o mūsų šalyje sudarė 9,4 procento.
Pirmąjį šių metų mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.789 milijonai žmonių iš kurių 16.647 milijonai euro zonoje, na o Lietuvoje bedarbių buvo 132 tūkstančiai. Palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje bedarbių skaičius sumažėjo 105 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 163 tūkstančiais, o mūsų šalyje paaugo tūkstančiu.Per metus bedarbių Europos sąjungoje sumažėjo 2.034 milijonais, euro zonoje - 1.445 milijonais, o Lietuvoje krito šešiais tūkstančiais.
Sausį mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių ir toliau išliko Vokietijoje, kur ji siekė vos 4,3 procento, Čekijoje (4,5 procento) bei Maltoje (5,1 procento). Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (24,6 procento) bei Ispanijoje (20,5 procento).
Per metus net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse bedarbystės rodiklis sumažėjo. Estijoje bedarbystė per metus nepakito, tuo tarpu Latvijoje paaugo nuo 9,7 iki 10,4 procento, Austrijoje (nuo 5,5 iki 5,9 procento), Suomijoje (nuo 9,1 - 9,4 procento). Labiausiai per metus ji smuktelėjo Ispanijoje, kur susitraukė nuo 23,4 iki 20,5 procento, Slovakijoje (nuo 12,3 iki 10,3 procento), Airijoje (nuo 10,1 iki 8,6 procento) ir Portugalijoje, kur sumažėjo nuo 13,7 iki 12,2 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per sausį smuktelėjo nuo 22,1 iki 22 procentų, Europos sąjungoje - nuo 19,8 iki 19,7 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 13,9 iki 14,4 procento. Prieš metus šis rodiklis euro zonoje siekė 22,8 procento, Europos sąjungoje - 21 procentą, o mūsų šalyje sudarė 18,6 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių pirmąjį šių metų mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7,1 procento), Čekijoje (11 procentų) bei Danijoje (11,1 procento). Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis buvo Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (48 procentai), Ispanijoje (45 procentai), Kroatijoje (44,1 procento) bei Italijoje, kur siekė 39,3 procento.
Pirmąjį šių metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, euro zonoje bedarbystė smuktelėjo nuo 10,4 iki 10,3 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Tai mažiausia bedarbystė šioje zonoje nuo pat 2011 metų rugpjūčio mėnesio.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo nuo 9 iki 8,9 procento, t.y. iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų gegužės mėnesio. Lietuvoje bedarbystė sausį judėjo priešinga kryptimi, t.y. paaugo nuo 8,9 iki devynių procentų.
Prieš metus bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11,3 procento, Europos sąjungoje - 9,8 procento, o mūsų šalyje sudarė 9,4 procento.
Pirmąjį šių metų mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.789 milijonai žmonių iš kurių 16.647 milijonai euro zonoje, na o Lietuvoje bedarbių buvo 132 tūkstančiai. Palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje bedarbių skaičius sumažėjo 105 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 163 tūkstančiais, o mūsų šalyje paaugo tūkstančiu.Per metus bedarbių Europos sąjungoje sumažėjo 2.034 milijonais, euro zonoje - 1.445 milijonais, o Lietuvoje krito šešiais tūkstančiais.
Sausį mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių ir toliau išliko Vokietijoje, kur ji siekė vos 4,3 procento, Čekijoje (4,5 procento) bei Maltoje (5,1 procento). Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (24,6 procento) bei Ispanijoje (20,5 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per sausį smuktelėjo nuo 22,1 iki 22 procentų, Europos sąjungoje - nuo 19,8 iki 19,7 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 13,9 iki 14,4 procento. Prieš metus šis rodiklis euro zonoje siekė 22,8 procento, Europos sąjungoje - 21 procentą, o mūsų šalyje sudarė 18,6 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių pirmąjį šių metų mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7,1 procento), Čekijoje (11 procentų) bei Danijoje (11,1 procento). Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis buvo Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (48 procentai), Ispanijoje (45 procentai), Kroatijoje (44,1 procento) bei Italijoje, kur siekė 39,3 procento.