versija spausdinimui
(0)
Kinijos ekonomika, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje, iš tiesų neauga taip greitai, kaip tą rodo valdžios skelbiami oficialūs duomenys, pareiškė ekonomistas ir finansų rinkų žinovas Marc Faber.
Jis tikino, jog realiai, Kinijos bendrasis vidaus produktas per praėjusius metus paaugo tik apie keturis procentus, o ne 6,9 procento, kaip buvo paskelbta vakar.
„Ekonomika yra labai sudėtinga, ji turi kai kuriuos sektorius, kurie plėtojasi, bei tokius, kurie traukiasi. Mano nuomone, antra pagal dydį pasaulio ekonomika augo maždaug keturiais procentais, o gal net ir mažiau“ - sakė Marc Faber.
„Yra daug rodiklių, kai kurie iš jų yra tikrai patikimi, kaip pavyzdžiui, Taivano ir Pietų Korėjos eksporto ir importo su Kinija duomenys. Ir deja, jie neatrodo per daug optimistiškai. Jie yra silpni“ - tikino minimas ekonomistas.
Marc Faber taip pat nerimauja ir dėl Kinijos skolų, kurios yra vienas iš veiksnių skatinančių šios šalies atžvilgiu užimti meškiškas pozicijas, t.y. lemiančių pesimistišką nusiteikimą.
„Mes susiduriame su milžinišku skolų burbulu Kinijoje ir mano nuomone, tai išvirs į didžiulius nuostolius bankiniame sektoriuje bei į nuostolius investuotojams obligacijų rinkoje “ - perspėja finansų rinkų specialistas.
Remiantis oficialiais duomenimis, Kinijos bendroji užsienio skola praėjusių metų rugsėjo pabaigoje siekė 1,53 trilijonus dolerių.
Jis tikino, jog realiai, Kinijos bendrasis vidaus produktas per praėjusius metus paaugo tik apie keturis procentus, o ne 6,9 procento, kaip buvo paskelbta vakar.
„Ekonomika yra labai sudėtinga, ji turi kai kuriuos sektorius, kurie plėtojasi, bei tokius, kurie traukiasi. Mano nuomone, antra pagal dydį pasaulio ekonomika augo maždaug keturiais procentais, o gal net ir mažiau“ - sakė Marc Faber.
„Yra daug rodiklių, kai kurie iš jų yra tikrai patikimi, kaip pavyzdžiui, Taivano ir Pietų Korėjos eksporto ir importo su Kinija duomenys. Ir deja, jie neatrodo per daug optimistiškai. Jie yra silpni“ - tikino minimas ekonomistas.
Marc Faber taip pat nerimauja ir dėl Kinijos skolų, kurios yra vienas iš veiksnių skatinančių šios šalies atžvilgiu užimti meškiškas pozicijas, t.y. lemiančių pesimistišką nusiteikimą.
„Mes susiduriame su milžinišku skolų burbulu Kinijoje ir mano nuomone, tai išvirs į didžiulius nuostolius bankiniame sektoriuje bei į nuostolius investuotojams obligacijų rinkoje “ - perspėja finansų rinkų specialistas.
Remiantis oficialiais duomenimis, Kinijos bendroji užsienio skola praėjusių metų rugsėjo pabaigoje siekė 1,53 trilijonus dolerių.