versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, jog lapkritį palyginus su spaliu, pramonės produkcijos apimtys susitraukė tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje.
Per minimą laikotarpį šis rodiklis euro zonoje smuktelėjo 0,7 procento, kai laukta, jog susitrauks vidutiniškai tik 0,3 procento. Europos sąjungoje pramonės produkcijos apimtys krito 0,6 procento, o Lietuvoje - 2,6 procento.
Mėnesį prieš tai jos euro zonoje paaugo 0,8 procento, Europos sąjungoje - 0,6 procento, o mūsų šalyje pakilo net 11,5 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai lapkritį euro zonoje metinis prieaugis siekė 1,1 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė du procentus. Europos sąjungoje metinis prieaugis sumažėjo nuo 2,4 iki 1,4 procento, o Lietuvoje krito nuo 6,6 iki 4,9 procento.
Ekonomistai tikėjosi, kad paskutinį praėjusių metų rudens mėnesį metinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje sieks vidutiniškai 1,3 procento.
Lapkritį palyginus su spaliu, euro zonoje energijos gamybos apimtys krito 4,3 procento, kapitalo prekių - 1,9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - vienu procentu. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys pakilo 0,1 procento, o tarpinių prekių - 0,7 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamybos apimtys krito 3,5 procento, kapitalo prekių - 1,3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba sumažėjo 0,1 procento. Lapkritį Europos sąjungoje paaugo tik tarpinių prekių gamyba, t.y. prieaugis siekė 0,5 procento.
Paskutinį praėjusių metų rudens mėnesį palyginus su spaliu, tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcija sparčiausiai ūgtelėjo Graikijoje (3,3 procento) bei Slovakijoje (1,9 procento). Tuo tarpu labiausiai smuktelėjo Portugalijoje (4,9 procento), Maltoje (3,7 procento) bei Olandijoje, kur krito 3,1 procento.
Per metus euro zonoje tarpinių produktų gamyba paaugo 2,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,7 procento, kapitalo prekių ir kasdieninio vartojimo prekių - po 1,2 procento, tuo tarpu energijos gamyba krito 2,8 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba paaugo dviem procentais, tarpinių prekių - 1,8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,8 procento, o energijos gamyba krito 1,2 procento.
Europos sąjungoje per metus pramonės produkcijos apimtys sparčiausiai ūgtelėjo Airijoje (14,2 procento), Slovakijoje (11,9 procento) bei Slovakijoje, kur pakilo 7,1 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Olandijoje (8 procentais) bei Estijoje, kur susitraukė 6,2 procento.
Per minimą laikotarpį šis rodiklis euro zonoje smuktelėjo 0,7 procento, kai laukta, jog susitrauks vidutiniškai tik 0,3 procento. Europos sąjungoje pramonės produkcijos apimtys krito 0,6 procento, o Lietuvoje - 2,6 procento.
Mėnesį prieš tai jos euro zonoje paaugo 0,8 procento, Europos sąjungoje - 0,6 procento, o mūsų šalyje pakilo net 11,5 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai lapkritį euro zonoje metinis prieaugis siekė 1,1 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė du procentus. Europos sąjungoje metinis prieaugis sumažėjo nuo 2,4 iki 1,4 procento, o Lietuvoje krito nuo 6,6 iki 4,9 procento.
Ekonomistai tikėjosi, kad paskutinį praėjusių metų rudens mėnesį metinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje sieks vidutiniškai 1,3 procento.
Paskutinį praėjusių metų rudens mėnesį palyginus su spaliu, tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcija sparčiausiai ūgtelėjo Graikijoje (3,3 procento) bei Slovakijoje (1,9 procento). Tuo tarpu labiausiai smuktelėjo Portugalijoje (4,9 procento), Maltoje (3,7 procento) bei Olandijoje, kur krito 3,1 procento.
Europos sąjungoje per metus pramonės produkcijos apimtys sparčiausiai ūgtelėjo Airijoje (14,2 procento), Slovakijoje (11,9 procento) bei Slovakijoje, kur pakilo 7,1 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Olandijoje (8 procentais) bei Estijoje, kur susitraukė 6,2 procento.