versija spausdinimui
(1)
Vokietijos Centrinio banko Bundesbank vadovas Jens Weidmann šiandien kalbėdamas apie euro zonos ekonomiką ir vėl oponavo Europos Centrinio banko vadovui Mario Draghi.
Europos Centrinio banko prezidentas teigė esantis susirūpinęs dėl žemos bazinės infliacijos euro zonoje. Tai, jo nuomone, liudija apie mažą paklausą. Minimo banko nariai taip pat mano, kad žemos naftos kainos gali turėti poveikį paklausai ir tai tuo pačiu gali būti pirmieji defliacijos požymiai. Jie nerimauja ir dėl laiko, kurį infliacija yra žemiau tikslinio lygio.
Tačiau Jens Weidmann visiškai priešingai interpretuoja dabartinę situaciją.
„Bazinė infliacija siekia apie vieną procentą ir turėtų palaipsniui augti link mūsų nustatyto kainų stabilumo vidutiniu laikotarpiu. Kas svarbiausia, naftos kainų kritimas labiau skatina euro zoną, o nėra defliacijos pradininkas” - tikino jis.
Vokietijos Centrinio banko vadovas pridėjo, jog žemos naftos kainos prisideda prie Europos šalių ekonomikų augimo.
„Namų ūkių ir įmonių sąskaitų už energiją sumažėjimas atlaisvina finansines lėšas, kurios gali būti panaudojamos kitiems tikslams, kaip pavyzdžiui, vartojimui, investicijoms, skolų mažinimui” - paaiškino Jens Weidmann.
Europos Centrinio banko prezidentas teigė esantis susirūpinęs dėl žemos bazinės infliacijos euro zonoje. Tai, jo nuomone, liudija apie mažą paklausą. Minimo banko nariai taip pat mano, kad žemos naftos kainos gali turėti poveikį paklausai ir tai tuo pačiu gali būti pirmieji defliacijos požymiai. Jie nerimauja ir dėl laiko, kurį infliacija yra žemiau tikslinio lygio.
Tačiau Jens Weidmann visiškai priešingai interpretuoja dabartinę situaciją.
„Bazinė infliacija siekia apie vieną procentą ir turėtų palaipsniui augti link mūsų nustatyto kainų stabilumo vidutiniu laikotarpiu. Kas svarbiausia, naftos kainų kritimas labiau skatina euro zoną, o nėra defliacijos pradininkas” - tikino jis.
Vokietijos Centrinio banko vadovas pridėjo, jog žemos naftos kainos prisideda prie Europos šalių ekonomikų augimo.
„Namų ūkių ir įmonių sąskaitų už energiją sumažėjimas atlaisvina finansines lėšas, kurios gali būti panaudojamos kitiems tikslams, kaip pavyzdžiui, vartojimui, investicijoms, skolų mažinimui” - paaiškino Jens Weidmann.