
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje krito 0,3 procento, kai laukta, jog smuks vidutiniškai tik 0,1 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis smuktelėjo 0,1 procento, o Lietuvoje susitraukė net 2,3 procento.
Rugpjūtį pramonė euro zonoje smuktelėjo 0,4 procento, Europos sąjungoje per pus mažiau, na o mūsų šalyje krito net 3,9 procento.
Kalbant apie metinį pokytį, tai euro zonoje rugsėjį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinis pramonės produkcijos prieaugis sumažėjo nuo 2,2 iki 1,7 procento, kai rinkoje laukta, jog jis bus dar mažesnis ir sieks vidutiniškai tik 1,3 procento.

Per rugsėjį euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys krito 3,9 procento, kasdieninio vartojimo sumažėjo vienu procentu, kapitalo prekių - 0,3 procento, tuo tarpu tarpinių produktų gamybos apimtys nepakito, o energijos paaugo 1,2 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys krito 2,5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,6 procento, energijos - 0,2 procento, tuo tarpu tarpinių produktų ir kapitalo prekių gamybos apimtys padidėjo po 0,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, per pirmą šių metų rudens mėnesį pramonės produkcija sparčiausiai paaugo Kroatijoje (5,9 procento), Vengrijoje (2,9 procento), Čekijoje (2,6 procento) bei Slovakijoje, kur pakilo 2,2 procento. Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis susitraukė Airijoje (2,4 procento), Lietuvoje, kaip minėta, krito 2,3 procento, o Graikijoje susitraukė 1,9 procento.

Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcija sparčiausiai paaugo Airijoje (14,6 procento), Vengrijoje (7,9 procento), Slovakijoje (7,2 procento) bei Švedijoje (7,1 procento). O daugiausiai šis rodiklis krito Olandijoje (5,6 procento), Estijoje (4,1 procento) bei Lietuvoje, kur kaip minėta, smuktelėjo 0,6 procento.