
Tai jau ketvirtas kartas šiais metais, kai priimamas toks sprendimas.
Šįkart kiekybinio švelninimo programos (QE) vertė buvo kilstelta dar 65 mlrd. Švedijos kronų (7,6 mlrd. dolerių), tad bendrai iki kitų metų vidurio šios šalies Centrinis bankas aktyvų, o t.y. daugiausiai Švedijos valstybinių obligacijų, supirks už 200 mlrd. kronų.
Tuo tarpu bazinė palūkanų norma šalyje, kaip ir buvo laukta, išliko šįkart nepakeista bei ir toliau bus neigiama ir sieks 0,35 procento, t.y. rekordiškai žemas lygis.
„Vis dar yra daug neaiškumų dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ir egzistuoja lūkesčiai, kad užsienio Centriniai bankai ilgesnį laiką vykdys ekspansinę pinigų politiką“ - rašoma Riksbank pranešime, bei pabrėžia, kad jei iškils grėsmė tiksliniam metinės infliacijos lygiui šalyje, tuomet monetarinė politika gali būti sušvelninta ir dar labiau, t.y. bazinė palūkanų norma gali būti sumažinta dar labiau bei tuo pačiu padidinta aktyvų supirkimo apimtis.
Tuo pačiu neatmetama, kad esant poreikiui gali būti atliekamos intervencijos valiutų rinkoje. Sprendimas dėl papildomo pinigų politikos švelninimo gali būti priimtas bet kada surengtus neeilinį Riksbank atstovų susirinkimą.

Tačiau nepaisant šio Švedijos Centrinio banko sprendimo, po pietų tiek euras, tiek doleris pigo kronos atžvilgiu. Už vieną eurą buvo mokama po 9,3424 kronas, arba 0,52 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, na o už vieną dolerį buvo mokama po 8,43647 kronas, arba 0,85 procento mažiau nei antradienio prekybos sesijos metu.
Nuo šių metų pradžios mūsų valiuta Švedijos nacionalinės valiutos atžvilgiu atpigo virš vieno procento, o doleris tuo tarpu pabrango virš aštuonių procentų. Per pastaruosius vienerius metus atitinkamai nežymiai pabrango bei pakilo penkiolika procentų.

versija spausdinimui