versija spausdinimui
(0)
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis per paskutinį šių metų vasaros mėnesį, palyginus su liepa, pramonės produkcijos apimtys susitraukė tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje. Be to, metinis prieaugis taip pat sumažėjo.
Per rugpjūtį pramonės produkcija euro zonoje, kaip ir laukta rinkoje, susitraukė 0,5 procento. Tuo tarpu Europos sąjungoje šis rodiklis krito 0,3 procento, o Lietuvoje - 3,5 procento. Liepos mėnesį pramonės produkcija euro zonoje paaugo 0,8 procento, Europos sąjungoje per pus mažiau, na o mūsų šalyje ji pakilo irgi per pus mažiau, t.y. 0,4 procento.
Kalbant apie metinį šio rodiklio pokytį, tai euro zonoje jis paskutinį vasaros mėnesį siekė 0,9 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog prieaugis bus dvigubai spartesnis. Europos sąjungoje metinis pramonės produkcijos augimas siekė 1,9 procento, o Lietuvoje sudarė 5,7 procento. Mėnesį prieš tai prieaugis sudarė atitinkamai 1,7 procento, 1,8 procento bei 6,6 procento.
Per rugpjūčio mėnesį euro zonoje energijos gamyba krito trim procentais, kapitalo prekių - vienu procentu, kasdieninio vartojimo prekių - 0,1 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamybos apimtys pakilo 0,2 procento, o ilgalaikio vartojimo - 2,3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamybos apimtys krito 0,3 procento, kapitalo prekių - 1,2 procento, kasdienio vartojimo prekių - 0,1 procento, na o tarpinių prekių gamyba nepakito, o ilgalaikio vartojimo padidėjo 1,3 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per paskutinį šių metų vasaros mėnesį labiausiai pramonės produkcija smuktelėjo Čekijoje (4,3 procento), Kroatijoje (4,1 procento) bei mūsų šalyje. Na o labiausiai šis rodiklis pakilo Švedijoje (4 procentais), Graikijoje (3,9 procento) bei Danijoje ir Prancūzijoje, kur ūgtelėjo po 1,6 procento.
Per metų laikotarpį euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 4,5 procento, kapitalo prekių - 2,8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,9 procento, na o tarpinių prekių krito 0,6 procento, energijos - 1,6 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 3,6 procento, kapitalo prekių - 3,1 procento, energijos - 1,8 procento, kasdieninio vartojimo - 1,1 procento, o tarpinių prekių paaugo 0,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai pramonė paaugo Airijoje, kur ji pašoko net penkiolika procentų, Maltoje - 9,3 procento, Latvijoje - 6,4 procento. Na o šis rodiklis daugiausiai krito Olandijoje (8,9 procento), Estijoje (2,7 procento) bei Suomijoje, kur susitraukė 2,3 procento.
Kalbant apie metinį šio rodiklio pokytį, tai euro zonoje jis paskutinį vasaros mėnesį siekė 0,9 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog prieaugis bus dvigubai spartesnis. Europos sąjungoje metinis pramonės produkcijos augimas siekė 1,9 procento, o Lietuvoje sudarė 5,7 procento. Mėnesį prieš tai prieaugis sudarė atitinkamai 1,7 procento, 1,8 procento bei 6,6 procento.
Per rugpjūčio mėnesį euro zonoje energijos gamyba krito trim procentais, kapitalo prekių - vienu procentu, kasdieninio vartojimo prekių - 0,1 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamybos apimtys pakilo 0,2 procento, o ilgalaikio vartojimo - 2,3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamybos apimtys krito 0,3 procento, kapitalo prekių - 1,2 procento, kasdienio vartojimo prekių - 0,1 procento, na o tarpinių prekių gamyba nepakito, o ilgalaikio vartojimo padidėjo 1,3 procento.
Per metų laikotarpį euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 4,5 procento, kapitalo prekių - 2,8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,9 procento, na o tarpinių prekių krito 0,6 procento, energijos - 1,6 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 3,6 procento, kapitalo prekių - 3,1 procento, energijos - 1,8 procento, kasdieninio vartojimo - 1,1 procento, o tarpinių prekių paaugo 0,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai pramonė paaugo Airijoje, kur ji pašoko net penkiolika procentų, Maltoje - 9,3 procento, Latvijoje - 6,4 procento. Na o šis rodiklis daugiausiai krito Olandijoje (8,9 procento), Estijoje (2,7 procento) bei Suomijoje, kur susitraukė 2,3 procento.