
Paskutinį šių metų vasaros mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė vienuolika procentų, kai liepą irgi siekė tiek pat, nors anksčiau skelbta, jog sudarė 10,9 procento. Europos sąjungoje rugpjūtį bedarbystė siekė 9,5 procento, o Lietuvoje sudarė 9,6 procento. Prieš metus bedarbystės lygis siekė atitinkamai 11,5 procento, 10,1 procento bei sudarė 10,5 procento.
Praėjusį mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 23.022 milijonai žmonių, iš kurių 17.603 milijonai euro zonoje, o mūsų šalyje bedarbių skaičius siekė 141 tūkstantį. Palyginus su liepos mėnesiu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 33 tūkstančiais, euro zonoje - vienu tūkstančiu, o Lietuvoje priešingai, t.y. padidėjo vienu tūkstančiu.
Per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje krito 1,49 milijonais, euro zonoje - 892 tūkstančiais, o mūsų šalyje sumažėjo trylika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių paskutinį šių metų vasaros mėnesį mažiausia bedarbystė buvo fiksuojama Vokietijoje, kur ji sudarė vos 4,5 procento, Čekijoje (5 procentai) bei Maltoje, kur siekė 5,1 procento. Na o didžiausia ji ir toliau tradiciškai išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje sudaro 25,2 procento, o Ispanijoje siekia 22,2 procento.

Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis rugpjūtį, palyginus su liepa, euro zonoje paaugo nuo 22,2 iki 22,3 procento, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 20,4 procento, o Lietuvoje krito nuo 19,4 iki 18,9 procento. Prieš metus jis siekė atitinkamai 23,6 procento, 21,9 procento, bei sudarė 18,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių šių metų paskutinį vasaros mėnesį mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7 procentai), Austrijoje (10,8 procento) bei Olandijoje, kur siekė 11,2 procento. Na o didžiausias šis rodiklis yra Ispanijoje (48,8 procento), Graikijoje (48,3 procento), Kroatijoje (43,5 procento) bei Italijoje, kur siekia 40,7 procento.