versija spausdinimui
(0)
Šiandien paaiškėjo, jog praėjusį mėnesį Kinijos Centrinio banko valdomi užsienio valiutų rezervai sumažėjo, bei krito labiau nei laukta, tuo tarpu Šveicarijos Centrinio banko turimi užsienio valiutų rezervai padidėjo.
Rugpjūtį Kinijos užsienio valiutų rezervai smuktelėjo 94 mlrd. dolerių, arba labiausiai per visą istoriją, iki 3,56 trilijonų dolerių. Procentine išraiška šis kritimas buvo didžiausias nuo pat 2012 metų gegužės mėnesio.
Rinkoje laukta, jog šios šalies užsienio valiutų rezervai kris kiek mažiau, t.y. iki vidutiniškai 3,58 trilijonų dolerių.
Kaip teigiama, po rugpjūčio pradžioje nelauktai atliktos juanio devalvavijos, Kinijos Liaudies bankas siekdamas palaikyti šios valiutos kursą buvo priverstas pardavinėti dolerius, tad tai ir lėmė užsienio valiutų rezervų mažėjimą.
Per pastarąjį dešimtmetį Kinijos užsienio valiutų rezervų vertė dėl šalies Centrinio banko vykdytų intervencijų, kuriomis buvo siekiama pristabdyti juanio stiprėjimą, pašoko daugiau nei tris kartus. Kinijos Liaudies bankas intervencijų vykdymui naudojo užsienio prekybos pertekliaus lėšas.
Tuo tarpu Šveicarijos Nacionalinio banko valdomi užsienio valiutų rezervai per rugpjūčio mėnesį paaugo 9,2 mlrd. frankų iki 540,4 mlrd. frankų. Kaip teigiama, pagrindinė šios šalies rezervų didėjimo priežastis buvo dolerio ir euro atžvilgiu silpnėjęs Šveicarijos frankas.
Rugpjūtį Kinijos užsienio valiutų rezervai smuktelėjo 94 mlrd. dolerių, arba labiausiai per visą istoriją, iki 3,56 trilijonų dolerių. Procentine išraiška šis kritimas buvo didžiausias nuo pat 2012 metų gegužės mėnesio.
Rinkoje laukta, jog šios šalies užsienio valiutų rezervai kris kiek mažiau, t.y. iki vidutiniškai 3,58 trilijonų dolerių.
Kaip teigiama, po rugpjūčio pradžioje nelauktai atliktos juanio devalvavijos, Kinijos Liaudies bankas siekdamas palaikyti šios valiutos kursą buvo priverstas pardavinėti dolerius, tad tai ir lėmė užsienio valiutų rezervų mažėjimą.
Per pastarąjį dešimtmetį Kinijos užsienio valiutų rezervų vertė dėl šalies Centrinio banko vykdytų intervencijų, kuriomis buvo siekiama pristabdyti juanio stiprėjimą, pašoko daugiau nei tris kartus. Kinijos Liaudies bankas intervencijų vykdymui naudojo užsienio prekybos pertekliaus lėšas.
Tuo tarpu Šveicarijos Nacionalinio banko valdomi užsienio valiutų rezervai per rugpjūčio mėnesį paaugo 9,2 mlrd. frankų iki 540,4 mlrd. frankų. Kaip teigiama, pagrindinė šios šalies rezervų didėjimo priežastis buvo dolerio ir euro atžvilgiu silpnėjęs Šveicarijos frankas.