
Minimą mėnesį, kaip ir laukta rinkoje, euro zonoje bedarbystė siekė 11,1 procento, Europos sąjungoje sudarė 9,6 procento, o Lietuvoje birželį palyginus su geguže, paaugo nuo 8,2 iki 8,5 procento. Prieš metus birželį bedarbystė euro zonoje sudarė 11,6 procento, Europos sąjungoje siekė 10,2 procento, o mūsų šalyje - 10,9 procento.
Birželį darbo euro zonoje neturėjo 17.756 mln. asmenų, Europos sąjungoje - 23.296 milijonai, na o Lietuvoje be darbo buvo 127 tūkstančiai asmenų, arba penkiais tūkstančiais daugiau nei mėnesį prieš tai. Per minimą mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 32 tūkstančiais, tuo tarpu euro zonoje padidėjo 31 tūkstančiu. Per metus Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 1.448 milijonais žmonių, euro zonoje - 811 tūkstančių, Lietuvoje - 33 tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių birželio mėnesį mažiausia bedarbystė tradiciškai buvo fiksuojama Vokietijoje, kur ji siekė vos 4,7 procento, Čekijoje sudarė 4,9 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis iš toliau išlieka Graikijoje, kur remiantis naujausiais duomenimis bedarbystė sudaro 25,6 procento, bei Ispanijoje, kur siekia 22,5 procento.

Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai per birželį euro zonoje jis paaugo nuo 22,3 iki 22,5 procento, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 20,7 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 16,1 iki 17,4 procento. Prieš metus tą patį mėnesį jaunimo bedarbystės lygis euro zonoje siekė 23,6 procento, Europos sąjungoje - 22,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 19,9 procento.
Praėjusį mėnesį mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje (7,1 procento), Maltoje (10 procentų) bei Estijoje, kur siekė 10,1 procento. Didžiausias jis buvo Graikijoje (53,2 procento), Ispanijoje (49,2 procento), Italijoje (44,2 procento) bei Kroatijoje, kur siekė 43,1 procento.