versija spausdinimui
(0)
Graikijos kreditoriai turi apsvarstyti galimybę sumažinti šios šalies skolą, o Atėnai negali manyti, kad jiems vien tik pagrinde remiantis mokesčiais pavyks išgydyti valstybės finansus, leidiniui Challenges pareiškė Tarptautinio Valiutos Fondo vadovė Christine Lagarde.
Paklausta, ar tiki, jog pavyks susitarti su graikais dėl pagalbos paketo, ji teigė, kad šiuo klausimu yra optimistė, tačiau tuo pačiu ji nemano, jog Graikijos pasitraukimas iš euro zonos sukeltų Europos finansų griūtį.
„Prioritetas yra pastumti Graikijos ekonomiką į augimo kelią. Labai svarbu, kad šis augimas būtų tvarus, o sprendimai, kuriuos priimsime, nebūtų laikini ir skuboti“ - teigė Christine Lagarde.
Ji paaiškino, jog reformos, kurias siūlo Graikijos valdžia, negali visų pirma remtis mokesčių padidinimu bei pažadu juos efektyviau rinkti.
„Graikai turi įgyvendinti drąsias ir būtinas reformas, tačiau Europos kreditoriai taip pat turi padaryti kažką, kad Graikijos skolos būtų grąžinamos“ - sakė Tarptautinio Valiutos Fondo vadovė.
Christine Lagarde tuo pačiu pripažino, jog kai Graikijoje valdžią perėmė Syriza, derybos su šios šalies vyriausybe tapo kur kas sudėtingesnės. Tarptautinis Valiutos Fondas turi laikytis tam tikrų taisyklių, kad nekeltų pavojaus savo patikimumui.
„Tiek Graikijai, tiek Ukrainai sukūrėme labai plataus masto pagalbos programas, nes jų skolos viršija visą tai, ką galima buvo padaryti remiantis klasikinėmis programomis“ - paaiškino ji.
„Todėl turime būti atsakingi tarptautinei bendruomenei. Nes jei kalbame apie Graikiją, arba apie kokią kitą šalį, pinigai, kuriuos skoliname, tai 187 Tarptautinio Valiutos Fondo narių pinigai“ - pabrėžė Christine Lagarde.
Tuo pačiu Tarptautinio Valiutos Fondo vadovė prisipažino, jog sąlygos, kurias praeityje Graikijai pritaikė šio fondo ekonomistai, buvo pernelyg griežtos.
„Tokia institucija kaip Tarptautinis Valiutos Fondas turi mokėti pripažinti klaidas. Paaiškėjo, jog ribojanti fiskalinė politika labiau nei tikėtasi neigiamai paveikė ekonomikos augimą“ - teigė ji.
Minimo fondo vadovė taip pat paaiškino, jog jie nereikalauja iš Graikijos, kad ši sumažintų mažiausias pensijas, kuo juos kaltina Graikijos valdžia, tačiau būtina reformuoti pensijų sistemą bei socialinės apsaugos sistemą, kuriose šešiolika procentų Graikijos bendrojo vidaus produkto vertės tenka pensijoms ir išmokoms.
Paklausta, ar tiki, jog pavyks susitarti su graikais dėl pagalbos paketo, ji teigė, kad šiuo klausimu yra optimistė, tačiau tuo pačiu ji nemano, jog Graikijos pasitraukimas iš euro zonos sukeltų Europos finansų griūtį.
„Prioritetas yra pastumti Graikijos ekonomiką į augimo kelią. Labai svarbu, kad šis augimas būtų tvarus, o sprendimai, kuriuos priimsime, nebūtų laikini ir skuboti“ - teigė Christine Lagarde.
Ji paaiškino, jog reformos, kurias siūlo Graikijos valdžia, negali visų pirma remtis mokesčių padidinimu bei pažadu juos efektyviau rinkti.
„Graikai turi įgyvendinti drąsias ir būtinas reformas, tačiau Europos kreditoriai taip pat turi padaryti kažką, kad Graikijos skolos būtų grąžinamos“ - sakė Tarptautinio Valiutos Fondo vadovė.
Christine Lagarde tuo pačiu pripažino, jog kai Graikijoje valdžią perėmė Syriza, derybos su šios šalies vyriausybe tapo kur kas sudėtingesnės. Tarptautinis Valiutos Fondas turi laikytis tam tikrų taisyklių, kad nekeltų pavojaus savo patikimumui.
„Tiek Graikijai, tiek Ukrainai sukūrėme labai plataus masto pagalbos programas, nes jų skolos viršija visą tai, ką galima buvo padaryti remiantis klasikinėmis programomis“ - paaiškino ji.
„Todėl turime būti atsakingi tarptautinei bendruomenei. Nes jei kalbame apie Graikiją, arba apie kokią kitą šalį, pinigai, kuriuos skoliname, tai 187 Tarptautinio Valiutos Fondo narių pinigai“ - pabrėžė Christine Lagarde.
Tuo pačiu Tarptautinio Valiutos Fondo vadovė prisipažino, jog sąlygos, kurias praeityje Graikijai pritaikė šio fondo ekonomistai, buvo pernelyg griežtos.
„Tokia institucija kaip Tarptautinis Valiutos Fondas turi mokėti pripažinti klaidas. Paaiškėjo, jog ribojanti fiskalinė politika labiau nei tikėtasi neigiamai paveikė ekonomikos augimą“ - teigė ji.
Minimo fondo vadovė taip pat paaiškino, jog jie nereikalauja iš Graikijos, kad ši sumažintų mažiausias pensijas, kuo juos kaltina Graikijos valdžia, tačiau būtina reformuoti pensijų sistemą bei socialinės apsaugos sistemą, kuriose šešiolika procentų Graikijos bendrojo vidaus produkto vertės tenka pensijoms ir išmokoms.