versija spausdinimui
(0)
Balandžio mėnesį, palyginus su kovu, euro zonoje bedarbystė sumažėjo nuo 11,2 iki 11,1 procento, kai laukta, jog ji sudarys vidutiniškai 11,2 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis nepakito bei sudarė 9,7 procento, o Lietuvoje bedarbystė krito nuo 9 iki 8,9 procento.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 11,7 procento, Europos sąjungoje siekė 10,3 procento, o mūsų šalyje sudarė 11,1 procento.
Šių metų balandį Europos sąjungoje darbo neturėjo 23,504 milijonai asmenų, iš kurių 17,846 mln. euro zonoje, na o Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 131 tūkstantį. Palyginus su kovu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 126 tūkstančiais, euro zonoje - 130 tūkstančių, o mūsų šalyje jų skaičius sumažėjo dviem tūkstančiais.
Per metus darbo neturinčių žmonių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 1,545 milijonais, euro zonoje - 849 tūkstančiais, o Lietuvoje krito 32 tūkstančiais.
Šių metų balandį mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių ir toliau išliko Vokietijoje (4,7 procento) bei Austrijoje, Liuksemburge ir Maltoje, kur siekė po 5,7 procento. Na o didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (25,4 procento) bei Ispanijoje (22,7 procento).
Tuo tarpu per metus dvidešimt dviejose Europos sąjungos šalyse bedarbystė sumažėjo, na o likusiose šešiose padidėjo. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį krito Ispanijoje (nuo 24,9 iki 22,7 procento), Lietuvoje (nuo 11,1 iki 8,9 procento) bei Airijoje, kur krito nuo 11,8 iki 9,7 procento. Sparčiausiai per metus bedarbystė padidėjo Suomijoje (8,5 iki 9,4 procento), Kroatijoje (nuo 17,1 iki 17,5 procento) bei Prancūzijoje, kur pakilo nuo 10,1 iki 10,5 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai balandį palyginus su kovu, euro zonoje šis rodiklis sumažėjo nuo 22,6 iki 22,3 procento, Europos sąjungoje krito nuo 20,9 iki 20,7 procento, o Lietuvoje sumažėjo nuo 16,9 iki 16,6 procento. Prieš metus jaunimo bedarbystė siekė atitinkamai 23,9 procento, 22,5 procento bei sudarė 20,3 procento.
Minimą mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe ir toliau išliko Vokietijoje (7,2 procento) bei Austrijoje ir Danijoje, kur sudarė po 10,1 procento. Didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse: Graikijoje (50,1 procento), Ispanijoje (49,6 procento), Kroatijoje (45,5 procento) bei Italijoje (40,9 procento).
Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 11,7 procento, Europos sąjungoje siekė 10,3 procento, o mūsų šalyje sudarė 11,1 procento.
Šių metų balandį Europos sąjungoje darbo neturėjo 23,504 milijonai asmenų, iš kurių 17,846 mln. euro zonoje, na o Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 131 tūkstantį. Palyginus su kovu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 126 tūkstančiais, euro zonoje - 130 tūkstančių, o mūsų šalyje jų skaičius sumažėjo dviem tūkstančiais.
Per metus darbo neturinčių žmonių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 1,545 milijonais, euro zonoje - 849 tūkstančiais, o Lietuvoje krito 32 tūkstančiais.
Šių metų balandį mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių ir toliau išliko Vokietijoje (4,7 procento) bei Austrijoje, Liuksemburge ir Maltoje, kur siekė po 5,7 procento. Na o didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (25,4 procento) bei Ispanijoje (22,7 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai balandį palyginus su kovu, euro zonoje šis rodiklis sumažėjo nuo 22,6 iki 22,3 procento, Europos sąjungoje krito nuo 20,9 iki 20,7 procento, o Lietuvoje sumažėjo nuo 16,9 iki 16,6 procento. Prieš metus jaunimo bedarbystė siekė atitinkamai 23,9 procento, 22,5 procento bei sudarė 20,3 procento.
Minimą mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe ir toliau išliko Vokietijoje (7,2 procento) bei Austrijoje ir Danijoje, kur sudarė po 10,1 procento. Didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse: Graikijoje (50,1 procento), Ispanijoje (49,6 procento), Kroatijoje (45,5 procento) bei Italijoje (40,9 procento).