versija spausdinimui
(0)
Prancūzija ir vėl pažeidė galiojančias dabartines taisykles susijusias su biudžeto deficito dydžiu, tačiau ir vėl liko nenubausta. Tai dvigubų standartų taikymas, be to, tai rodo euro zonos privalomų fiskalinių taisyklių silpnumą, rašo Financial Times leidinys.
Euro zonos nariams galiojančios fiskalinės taisyklės turi užtikrinti, kad mažesnės šalys pernelyg daug nesiskolintų, kas verstų Centrinį banką nuvertinti valiutą. Tokiu būdu siekiama išvengti, kad už vienos šalies netinkama elgesį nereikėtų mokėti ir likusioms, rašoma minimame leidinyje.
Financial Times atkreipia dėmesį, jog sunku pasakyti, ar šie principai įtraukti į Stabilumo ir augimo paktą, labiau nuvylė iš teorinės ar iš praktinės pusės. Neseniai šias taisykles pažeidė Prancūzija, kuri pasiilgino laiką per kurį sumažins šalies biudžeto deficitą iki euro zonoje reikalaujamo lygio.
Minimas leidinys atkreipia dėmesį, jog 2003 metais Prancūzija ir Vokietija pažeidė principą, kad biudžeto deficitas neturi viršyti trijų procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę. Tačiau abi šalys drauge nesutiko su Europos komisija bei tokiu būdu išvengė baudų. Tiesa, nuo to laiko abiejų minėtų šalių keliai šiuo klausimu išsiskyrė.
Vokiečiai įgyvendino būtinas ekonomines reformas, kurios lėmė, jog šalis dabar turi septynių procentų einamosios sąskaitos perteklių, tuo tarpu Prancūzijoje biudžeto pertekliaus nebuvo nuo pat praėjusio amžiaus septyniasdešimtųjų metų. Be to, ši šalis nuolat atidėliojo būtinų reformų įgyvendinimą ir panašu į tai, jog šiais metais Prancūzijos biudžeto deficitas ir vėl bus didesnis už leistiną lygį ir sudarys apie keturis procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
„Tai jokia staigmena, kad šįkart Prancūzija išvengė bausmės. Net paprasčiausios taisyklės reikalauja išaiškinimo, na o fiskalinės politikos taisyklės negali išvengti politikos poveikio“ - atkreipia dėmesį Financial Times leidinys pridurdamas, jog Prancūzijos prezidentas Francois Hollande atliko lobistinius veiksmus Europos komisarų atžvilgiu, t.y. akcentavo reformų įgyvendinimo pradžią, kad šie užmerktų akis į pernelyg didelį biudžeto deficitą.
Minimas leidinys pažymi, kad specialus tokio tipo traktavimas sukelia erzelį tiek tarp mažesnių šalių, kurios negali pernelyg pasipriešinti Europos komisijai, tiek tarp euro zonos disciplinos šalininkų, kurie reikalauja, kad nepriklausomai nuo aplinkybių būtų laikomasi drausmės.
„Fiskalinės taisyklės veiks tik tuo atveju, jei bus pritaikytos prie esančio ciklo bei tuo pačiu taikomos simetriškai taip, jog šalys, kurios nuolat turi didelius biudžetų perteklius, turėtų atverti pinigines. Šiuo metu Vokietijos perteklius yra ant tiek didelis, kad į jį reikėtų atkreipti lygiai taip pat dėmesį kaip ir į Prancūzijos deficitą“ - rašoma Financial Times leidinyje.
„Europai kenkia joje pačioje esanti nelygybė. Atsakomybė tenka ne tik mažesnėms šalims su deficitu ir ne tik jos turėtų būti cenzūruojamos. Dvigubi standartai kenkia ir taip susilpnėjusiam Europos solidarumui“ - pabrėžė minimas leidinys, bei tuo pačiu pridėjo, jog principas per didelis, kad bausti, yra toks pats žalingas, kaip ir principas, per didelis, kad bankrutuoti.
Euro zonos nariams galiojančios fiskalinės taisyklės turi užtikrinti, kad mažesnės šalys pernelyg daug nesiskolintų, kas verstų Centrinį banką nuvertinti valiutą. Tokiu būdu siekiama išvengti, kad už vienos šalies netinkama elgesį nereikėtų mokėti ir likusioms, rašoma minimame leidinyje.
Financial Times atkreipia dėmesį, jog sunku pasakyti, ar šie principai įtraukti į Stabilumo ir augimo paktą, labiau nuvylė iš teorinės ar iš praktinės pusės. Neseniai šias taisykles pažeidė Prancūzija, kuri pasiilgino laiką per kurį sumažins šalies biudžeto deficitą iki euro zonoje reikalaujamo lygio.
Minimas leidinys atkreipia dėmesį, jog 2003 metais Prancūzija ir Vokietija pažeidė principą, kad biudžeto deficitas neturi viršyti trijų procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę. Tačiau abi šalys drauge nesutiko su Europos komisija bei tokiu būdu išvengė baudų. Tiesa, nuo to laiko abiejų minėtų šalių keliai šiuo klausimu išsiskyrė.
Vokiečiai įgyvendino būtinas ekonomines reformas, kurios lėmė, jog šalis dabar turi septynių procentų einamosios sąskaitos perteklių, tuo tarpu Prancūzijoje biudžeto pertekliaus nebuvo nuo pat praėjusio amžiaus septyniasdešimtųjų metų. Be to, ši šalis nuolat atidėliojo būtinų reformų įgyvendinimą ir panašu į tai, jog šiais metais Prancūzijos biudžeto deficitas ir vėl bus didesnis už leistiną lygį ir sudarys apie keturis procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
„Tai jokia staigmena, kad šįkart Prancūzija išvengė bausmės. Net paprasčiausios taisyklės reikalauja išaiškinimo, na o fiskalinės politikos taisyklės negali išvengti politikos poveikio“ - atkreipia dėmesį Financial Times leidinys pridurdamas, jog Prancūzijos prezidentas Francois Hollande atliko lobistinius veiksmus Europos komisarų atžvilgiu, t.y. akcentavo reformų įgyvendinimo pradžią, kad šie užmerktų akis į pernelyg didelį biudžeto deficitą.
Minimas leidinys pažymi, kad specialus tokio tipo traktavimas sukelia erzelį tiek tarp mažesnių šalių, kurios negali pernelyg pasipriešinti Europos komisijai, tiek tarp euro zonos disciplinos šalininkų, kurie reikalauja, kad nepriklausomai nuo aplinkybių būtų laikomasi drausmės.
„Fiskalinės taisyklės veiks tik tuo atveju, jei bus pritaikytos prie esančio ciklo bei tuo pačiu taikomos simetriškai taip, jog šalys, kurios nuolat turi didelius biudžetų perteklius, turėtų atverti pinigines. Šiuo metu Vokietijos perteklius yra ant tiek didelis, kad į jį reikėtų atkreipti lygiai taip pat dėmesį kaip ir į Prancūzijos deficitą“ - rašoma Financial Times leidinyje.
„Europai kenkia joje pačioje esanti nelygybė. Atsakomybė tenka ne tik mažesnėms šalims su deficitu ir ne tik jos turėtų būti cenzūruojamos. Dvigubi standartai kenkia ir taip susilpnėjusiam Europos solidarumui“ - pabrėžė minimas leidinys, bei tuo pačiu pridėjo, jog principas per didelis, kad bausti, yra toks pats žalingas, kaip ir principas, per didelis, kad bankrutuoti.