versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad per praėjusį ketvirtį, palyginus su antru ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo dvigubai sparčiau nei laukta rinkoje, t.y. 0.2 procentais, kai ketvirtį prieš tai augimas siekė 0.1 procentą.
Tuo tarpu Europos sąjungos ekonomika per praėjusį ketvirtį paaugo 0.3 procentais, na o mūsų šalies - dar sparčiau, t.y. 0.4 procentais. Per antrą šių metų ketvirtį ketvirtinis Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 0.2 procentus, o Lietuvos - 0.9 procentus.
Kalbant apie metinį ekonomikos prieaugį, tai per trečią šių metų ketvirtį euro zonoje jis sudarė 0.8 procentus, kai ekonomistai prognozavo, jog jis sieks vidutiniškai 0.7 procentus. Europos sąjungos ekonomikos metinis prieaugis siekė 1.3 procentus, o mūsų šalies sudarė 2.6 procentus.
Ketvirtį prieš tai metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis euro zonoje sudarė tuos pačius 0.8 procentus, Europos sąjungoje siekė irgi 1.3 procentus, o Lietuvoje - 3.3 procentus.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per trečią šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, kaip ir buvo laukta rinkoje, paaugo 0.1 procentu, kai ketvirtį prieš tai susitraukė 0.1 procentu. Tuo tarpu metinis augimas smuktelėjo nuo 1.4 iki 1.2 procentų, kai rinkoje laukta, jog jis sudarys vidutiniškai vieną procentą.
Prancūzijos ekonomika per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo net 0.3 procentais, kai laukta, jog augimas sudarys vidutiniškai tik 0.1 procentą, kai ketvirtį prieš tai šios šalies bendrasis vidaus produktas susitraukė 0.1 procentu. Metinis augimas tuo tarpu per praėjusį ketvirtį siekė 0.4 procentus, kai per antrą ketvirtį buvo užfiksuota stagnacija.
Tuo tarpu Italijos ekonomika ir vėl susitraukė. Šįkart ji smuko 0.1 procentu, kai ketvirtį prieš tai krito 0.2 procentais. Metinis nuosmukis padidėjo nuo 0.3 iki 0.4 procentų. Minėti rodikliai atitiko ekonomistų lūkesčius. Kaimyninės Ispanijos bendrasis vidaus produktas per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0.5 procentais, kai ketvirtį prieš tai augimas siekė 0.6 procentus. Tuo tarpu metinis augimas paspartėjo nuo 1.3 iki 1.6 procentų.
Kalbant bendrai apie visas Europos sąjungos šalis, kurių duomenys yra žinomi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu, sparčiausiai bendrasis vidaus produktas paaugo Rumunijoje, kur padidėjo net 1.9 procentais, bei Lenkijoje, kur pakilo 0.9 procentais. Na o didžiausias metinis augimas buvo užfiksuotas Lenkijoje (3.4 procentai), Rumunijoje (3.3 procentai) bei Vengrijoje, kur jis siekė 3.1 procentą.
Kalbant apie metinį ekonomikos prieaugį, tai per trečią šių metų ketvirtį euro zonoje jis sudarė 0.8 procentus, kai ekonomistai prognozavo, jog jis sieks vidutiniškai 0.7 procentus. Europos sąjungos ekonomikos metinis prieaugis siekė 1.3 procentus, o mūsų šalies sudarė 2.6 procentus.
Ketvirtį prieš tai metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis euro zonoje sudarė tuos pačius 0.8 procentus, Europos sąjungoje siekė irgi 1.3 procentus, o Lietuvoje - 3.3 procentus.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per trečią šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, kaip ir buvo laukta rinkoje, paaugo 0.1 procentu, kai ketvirtį prieš tai susitraukė 0.1 procentu. Tuo tarpu metinis augimas smuktelėjo nuo 1.4 iki 1.2 procentų, kai rinkoje laukta, jog jis sudarys vidutiniškai vieną procentą.
Tuo tarpu Italijos ekonomika ir vėl susitraukė. Šįkart ji smuko 0.1 procentu, kai ketvirtį prieš tai krito 0.2 procentais. Metinis nuosmukis padidėjo nuo 0.3 iki 0.4 procentų. Minėti rodikliai atitiko ekonomistų lūkesčius. Kaimyninės Ispanijos bendrasis vidaus produktas per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0.5 procentais, kai ketvirtį prieš tai augimas siekė 0.6 procentus. Tuo tarpu metinis augimas paspartėjo nuo 1.3 iki 1.6 procentų.
Kalbant bendrai apie visas Europos sąjungos šalis, kurių duomenys yra žinomi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu, sparčiausiai bendrasis vidaus produktas paaugo Rumunijoje, kur padidėjo net 1.9 procentais, bei Lenkijoje, kur pakilo 0.9 procentais. Na o didžiausias metinis augimas buvo užfiksuotas Lenkijoje (3.4 procentai), Rumunijoje (3.3 procentai) bei Vengrijoje, kur jis siekė 3.1 procentą.