Šiuo metu Amerikos Federalinio Rezervų banko balanso vertė jau sudaro net 4,45 trilijonus dolerių, kai dar 2008 metų pradžioje, t.y. prieš krizę, siekė kiek daugiau nei 800 mlrd. dolerių.
Nors trečioji aktyvų supirkimo programa yra užbaigta, tačiau tiek ji, tiek prieš tai vykdytos dvi kiekybinio pinigų politikos švelninimo programos ir toliau gali ir ko gero teiks naudą bei savotišką paramą didžiausiai pasaulyje Amerikos ekonomikai.
Pirmiausia Amerikos Federalinio Rezervų banko įsigyti ir turimi skolos vertybiniai popieriai ir toliau darys poveikį pinigų skolinimosi kainai bei padės infliacijai priartėti prie Fed norimo lygio, o tai taip pat skatins jau penkerius metus trunkantį ekonomikos atsigavimą ir augimą, kuriai grėsmę arba riziką kelia tokie konfliktai, kaip pavyzdžiui Artimuosiuose Rytuose, ar ekonomikos augimo sulėtėjimas euro zonoje ir Kinijoje.
Neatsikratydamasis savo turimomis obligacijomis arba jų neparduodamas Amerikos Centrinis bankas tuo pačiu sumažins jų pasiūlą rinkoje, o tai leis išlaikyti gana aukštą jų kainą rinkoje bei tuo pačiu išlaikant žemą pajamingumą.
Be to, poveikis bus tas pats kaip sumažinus bazinę palūkanų normą, tikina Barclays banko ekonomistas Michael Gapen, kuris praeityje yra dirbęs finansų rinkų analitiku Amerikos Centriniame banke.
Jo nuomone, Amerikos Federalinio Rezervų banko pranešimas skamba taip: Mes padarėme pakankamai daug, kad paskatintume ekonomikos augimą išlaikant ją tinkamame kelyje. Dabar mes lauksime ir stebėsime kaip tai veikia.
Apie tai, kad Amerikos Centrinis bankas ir toliau savo balanse gali išlaikyti obligacijas dabartiniame lygyje užsiminė ir šio banko vadovė Janet Yellen, kuri teigė, jog pinigai gauti už išperkamas obligacijas, kuomet ateis jų išpirkimo laikotarpis, bus reinvestuojami. Ji tuo pačiu pabrėžė, kad Centrinio banko balanso sugrąžinimas į istoriškai normalų lygį užtruks iki šio dešimtmečio pabaigos.
Kiekybinis pinigų politikos švelninimas reiškė, kad rinkoje buvo nuolatinis pirkėjas, kuris padėdavo skolos vertybinių popierių pajamingumą išlaikyti žemesnį nei jis būtų buvęs esant kitom aplinkybėm.
Šiuo metu būtent Fed yra įsigijęs daugiausia pasaulyje Amerikos valstybinių obligacijų.
„Jei Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir toliau išlaikys šiuos skolos vertybinius popierius, tai tuomet jis ir toliau darys spaudimą jų pelningumui, t.y. jo mažėjimui“ - atkreipė dėmesį Deutsche bank Asset &Wealth Management padalinio ekonomistas Josh Feinman.
Federalinis atvirosios rinkos komitetas, t.y. Amerikos Centrinio banko sprendimų priėmimo organas, paskelbė, kad jie nustos reinvestuoti lėšas gautas už išperkamus skolos vertybinius popierius tada, kai nuspręs šalyje padidinti bazinę palūkanų normą. Na o tai labai realu, kad nutiks jau kitais metais, tiesa, kol kas nėra žinoma, kada tai konkrečiai galėtų įvykti, t.y. kurį ketvirtį.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais