versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad rugsėjį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės rodiklis lyginant su ankstesniu mėnesiu, ir vėl išliko nepakitęs, tuo tarpu mūsų šalyje jis smuktelėjo.
Praėjusį mėnesį bedarbystė euro zonoje, kaip ir buvo laukta rinkoje, ir vėl nepakito bei toliau siekia 11.5 procentus. Europos sąjungoje jis irgi nepakito bei sudaro 10.1 procentą. Tuo tarpu mūsų šalyje bedarbystė per minimą laikotarpį smuktelėjo nuo 11.4 iki 11.3 procentų.
Prieš metus rugsėjį bedarbystė euro zonoje siekė 12 procentų, Europos sąjungoje sudarė 10.8 procentus, na o Lietuvoje siekė 11.2 procentus, t.y. buvo kiek mažesnė.
Rugsėjį Europos sąjungos šalyse iš viso darbo neturėjo 24.512 milijonų žmonių, iš kurių 18.347 milijonai euro zonos šalyse, na o Lietuvoje be darbo buvo 169 tūkstančiai žmonių. Palyginus su rugpjūčiu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 108 tūkstančiais, euro zonoje - 19 tūkstančių, na o mūsų šalyje jis padidėjo dviem tūkstančiais.
Tuo tarpu per metus Europos sąjungoje bedarbių skaičius sumažėjo 1.818 milijonų asmenų, iš kurių 826 tūkstančiais euro zonoje. Lietuvoje per metus bedarbių skaičius paaugo šešiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė rugsėjo mėnesį ir toliau išliko Vokietijoje ir Austrijoje, kur siekė atitinkamai 5 ir 5.1 procentą, na o didžiausia ji ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (liepos mėnesio duomenimis sudarė 26.4 procentus) ir Ispanijoje, kur ji siekė 24 procentus.
Per metus dvidešimt vienoje Europos sąjungos šalyje bedarbystė sumažėjo, padidėjo šešiose, na o Belgijoje ji nepakito. Labiausiai per minimą laikotarpį bedarbystės lygis smuktelėjo Vengrijoje, kur jis krito nuo 10 iki 7.6 procentų, Ispanijoje - nuo 26.1 iki 24 procentų, Portugalijoje - nuo 15.7 iki 13.6 procentų. Na o labiausiai šis rodiklis per metus paaugo Suomijoje - nuo 8.2 iki 8.7 procentų bei Prancūzijoje, kur pakilo nuo 10.3 iki 10.5 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje rugsėjį palyginus su ankstesniu mėnesiu, jis nepakito bei sudarė 23.3 procentus, kai prieš metus tą patį mėnesį siekė 24 procentus. Europos sąjungoje per mėnesį jis taip pat nepakito, na o per metus smuktelėjo nuo 23.5 iki 21.6 procentų, na o mūsų šalyje tiek per mėnesį, tiek per metus jaunimo nedarbo lygis sumažėjo bei rugsėjį sudarė 20.6 procentus, kai mėnesį prieš tai siekė 21.5 procentus, na o prieš metus sudarė 21.4 procentus.
Rugsėjį mažiausias jaunimo nedarbas tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje (7.6 procentai), Austrijoje (9.1 procentas) bei Olandijoje, kur jis siekė 9.8 procentus. Na o daugiausiai jaunų bedarbių yra Pietų Europos šalyse. Rugsėjį Ispanijoje jų buvo 53.7 procentai, Graikijoje, remiantis liepos duomenimis - 50.7 procentai, Italijoje - 42.9 procentai, na o Kroatijoje remiantis naujausiais duomenimis jaunimo nedarbas siekė 41.8 procentus.
Praėjusį mėnesį bedarbystė euro zonoje, kaip ir buvo laukta rinkoje, ir vėl nepakito bei toliau siekia 11.5 procentus. Europos sąjungoje jis irgi nepakito bei sudaro 10.1 procentą. Tuo tarpu mūsų šalyje bedarbystė per minimą laikotarpį smuktelėjo nuo 11.4 iki 11.3 procentų.
Prieš metus rugsėjį bedarbystė euro zonoje siekė 12 procentų, Europos sąjungoje sudarė 10.8 procentus, na o Lietuvoje siekė 11.2 procentus, t.y. buvo kiek mažesnė.
Rugsėjį Europos sąjungos šalyse iš viso darbo neturėjo 24.512 milijonų žmonių, iš kurių 18.347 milijonai euro zonos šalyse, na o Lietuvoje be darbo buvo 169 tūkstančiai žmonių. Palyginus su rugpjūčiu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 108 tūkstančiais, euro zonoje - 19 tūkstančių, na o mūsų šalyje jis padidėjo dviem tūkstančiais.
Tuo tarpu per metus Europos sąjungoje bedarbių skaičius sumažėjo 1.818 milijonų asmenų, iš kurių 826 tūkstančiais euro zonoje. Lietuvoje per metus bedarbių skaičius paaugo šešiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė rugsėjo mėnesį ir toliau išliko Vokietijoje ir Austrijoje, kur siekė atitinkamai 5 ir 5.1 procentą, na o didžiausia ji ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (liepos mėnesio duomenimis sudarė 26.4 procentus) ir Ispanijoje, kur ji siekė 24 procentus.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje rugsėjį palyginus su ankstesniu mėnesiu, jis nepakito bei sudarė 23.3 procentus, kai prieš metus tą patį mėnesį siekė 24 procentus. Europos sąjungoje per mėnesį jis taip pat nepakito, na o per metus smuktelėjo nuo 23.5 iki 21.6 procentų, na o mūsų šalyje tiek per mėnesį, tiek per metus jaunimo nedarbo lygis sumažėjo bei rugsėjį sudarė 20.6 procentus, kai mėnesį prieš tai siekė 21.5 procentus, na o prieš metus sudarė 21.4 procentus.
Rugsėjį mažiausias jaunimo nedarbas tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje (7.6 procentai), Austrijoje (9.1 procentas) bei Olandijoje, kur jis siekė 9.8 procentus. Na o daugiausiai jaunų bedarbių yra Pietų Europos šalyse. Rugsėjį Ispanijoje jų buvo 53.7 procentai, Graikijoje, remiantis liepos duomenimis - 50.7 procentai, Italijoje - 42.9 procentai, na o Kroatijoje remiantis naujausiais duomenimis jaunimo nedarbas siekė 41.8 procentus.