versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje ūgtelėjo pramonės produkcija, na o euro zonoje jos augimas be to buvo spartesnis nei laukta.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo net vienu procentu, kai prognozuota, kad paaugs vidutiniškai tik 0.5 procentais. Europos sąjungoje liepą šis rodiklis paaugo 0.7 procentais, na o Lietuvoje - 1.5 procentais.
Tuo tarpu mėnesį prieš tai pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0.3 procentais, Europos sąjungoje - 0.1 procentais, o mūsų šalyje krito net 2.5 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, tai liepą euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis siekė 2.2 procentus, Europos sąjungoje sudarė du procentus, na o Lietuvoje siekė 2.3 procentus. Birželį metinis šio rodiklio prieaugis euro zonoje siekė 0.2 procentus, Europos sąjungoje sudarė 0.8 procentus, na o mūsų šalyje - 3.4 procentus.
Liepą palyginus su birželiu, euro zonoje kapitalo prekių gamybos apimtys padidėjo 2.6 procentais, kasdieninio vartojimo - 1.2 procentais, tarpinių prekių - 0.5 procentais, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys smuko 1.2 procentais, energijos - 1.3 procentais.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 2.3 procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 0.8 procentais, tarpinių prekių - 0.4 procentais, na o energijos ir ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys smuktelėjo atitinkamai 0.6 ir 0.8 procentais.
Per mėnesį tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai pramonės produkcija ūgtelėjo Airijoje (11.3 procentais), Estijoje (2.8 procentais), Slovėnijoje (2.3 procentais), na o daugiausiai krito Danijoje (4.7 procentais), Maltoje (4.2 procentais) bei Graikijoje (1.7 procentais).
Tuo tarpu per metus euro zonoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 4.6 procentais, kasdienio vartojimo - 4 procentais, tarpinių prekių - 1.6 procentais, na o ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys smuko 0.2 procentais, energijos - 4.4 procentais. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 4.5 procentais, kasdieninio vartojimo - 2.8 procentais, tarpinių prekių - 1.9 procentais, ilgalaikio vartojimo - 0.3 procentais, na o energijos gamybos apimtys susitraukė 3.5 procentais.
Labiausiai per metus tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcijos apimtys pašoko Airijoje, kur jos pakilo net 17.6 procentais, Vengrijoje - 12.3 procentais, Slovėnijoje - 9.2 procentais. Tuo tarpu labiausiai krito Danijoje (6.4 procentais), Švedijoje (5 procentais) bei Suomijoje, kur susitraukė 2.7 procentais.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo net vienu procentu, kai prognozuota, kad paaugs vidutiniškai tik 0.5 procentais. Europos sąjungoje liepą šis rodiklis paaugo 0.7 procentais, na o Lietuvoje - 1.5 procentais.
Tuo tarpu mėnesį prieš tai pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0.3 procentais, Europos sąjungoje - 0.1 procentais, o mūsų šalyje krito net 2.5 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, tai liepą euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis siekė 2.2 procentus, Europos sąjungoje sudarė du procentus, na o Lietuvoje siekė 2.3 procentus. Birželį metinis šio rodiklio prieaugis euro zonoje siekė 0.2 procentus, Europos sąjungoje sudarė 0.8 procentus, na o mūsų šalyje - 3.4 procentus.
Liepą palyginus su birželiu, euro zonoje kapitalo prekių gamybos apimtys padidėjo 2.6 procentais, kasdieninio vartojimo - 1.2 procentais, tarpinių prekių - 0.5 procentais, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys smuko 1.2 procentais, energijos - 1.3 procentais.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 2.3 procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 0.8 procentais, tarpinių prekių - 0.4 procentais, na o energijos ir ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys smuktelėjo atitinkamai 0.6 ir 0.8 procentais.
Per mėnesį tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai pramonės produkcija ūgtelėjo Airijoje (11.3 procentais), Estijoje (2.8 procentais), Slovėnijoje (2.3 procentais), na o daugiausiai krito Danijoje (4.7 procentais), Maltoje (4.2 procentais) bei Graikijoje (1.7 procentais).
Tuo tarpu per metus euro zonoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 4.6 procentais, kasdienio vartojimo - 4 procentais, tarpinių prekių - 1.6 procentais, na o ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys smuko 0.2 procentais, energijos - 4.4 procentais. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 4.5 procentais, kasdieninio vartojimo - 2.8 procentais, tarpinių prekių - 1.9 procentais, ilgalaikio vartojimo - 0.3 procentais, na o energijos gamybos apimtys susitraukė 3.5 procentais.
Labiausiai per metus tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcijos apimtys pašoko Airijoje, kur jos pakilo net 17.6 procentais, Vengrijoje - 12.3 procentais, Slovėnijoje - 9.2 procentais. Tuo tarpu labiausiai krito Danijoje (6.4 procentais), Švedijoje (5 procentais) bei Suomijoje, kur susitraukė 2.7 procentais.