ECB nustebino, bet akcijų rinkos sureagavo santūriai

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: SEB bankas Data: 2014-09-05 09:56 Komentarai: (2)
Už euro zonos esančių Švedijos ir Anglijos centrinių bankų sprendimai nekeisti šiuo metu galiojančių palūkanų normų atitiko rinkos dalyvių lūkesčius. Tačiau Europos centrinio banko (ECB) priimtas sprendimas bazinę palūkanų normą sumažinti iki naujo rekordinio lygio – 0,05 proc. – rinkas tiesiog apstulbino. ECB tikisi, kad pasiekta apatinė palūkanų normų riba paskatins euro zonos bankus aktyviau dalyvauti rugsėjo viduryje pradedamose tikslinėse ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose (angl. TLTRO). Be tikslinių paskolų bankams, ECB taip pat paskelbė spalio mėnesį pradėsiąs vykdyti „aiškių ir lengvai suprantamų“ turtu užtikrintų obligacijų (angl. ABS) ir eurais denominuotų finansų institucijų išleistų konvertuojamųjų obligacijų supirkimo programas. Paskelbtų priemonių ri! nkinys „turės reikšmingą poveikį“ ECB balansui, įlies pinigų į stagnuojančią ekonomiką ir, tikimasi, padės infliacijai regione priartėti prie tikslinio 2 proc. lygio. ECB 0,10 proc. sumažino euro zonos BVP augimo prognozę 2014 ir 2015 metais (iki 0,9 proc. ir 1,6 proc.), o prezidentas M. Dragis nepamiršo pridurti, kad euro zonos ekonomikai paskatinti būtinos ne tik pinigų politikos priemonės, bet ir nacionaliniu lygiu vykdomos struktūrinės reformos. Šiandien skelbiamam euro zonos 2-ojo ketvirčio BVP rodikliui prognozuojamas nulinis augimo tempas (palyginti su praėjusiu ketvirčiu).

Regiono ekonomikai siunčiant signalus apie prarastą plėtros pagreitį, netikėtą ECB sprendimą Europos akcijų rinkos priėmė labai optimistiškai (EURO STOXX +1,81 proc., Vokietijos DAX +1,02 proc., Prancūzijos CAC 40 +1,65 proc.). Kita vertus, 2 metų trukmės vyriausybių obligacijų pajamingumas smuko žemiau 0 proc. septyniose euro zonos šalyse (nuo -0,006 proc. Airijoje iki -0,084 proc. Vokietijoje), o 10 metų trukmės JAV ir Vokietijos vyriausybių obligacijų pajamingumų skirtumas priartėjo prie 1,5 proc. EUR/USD kursas po ECB sprendimų paskelbimo smuko 1,6 proc. iki 1,2944 JAV dolerio už 1 eurą.

Geri JAV makroekonominiai rodikliai ir priešinga kryptimi judantis ECB toliau didina lūkesčius, kad FED palūkanų normas kels anksčiau negu planuota iki šiol (2015 m. antras pusmetis). Vakar paskelbtas Markit verslo aktyvumo JAV paslaugų sektoriuje indeksas rugpjūtį siekė 59,5 punkto (prognozuota punktu mažiau), išaugęs labiausiai nuo pat rodiklio skaičiavimo pradžios (2009 m. rudens). Šiandien rinkos dalyviai su nekantrumu lauks svarbiausių JAV darbo rinkos rodiklių. ADP tyrimų institutas ketvirtadienį paskelbė, kad rugpjūtį sukurta 204 tūkst. naujų darbo vietų, o prognozės oficialiajai statistikai kiek aukštesnės (230 tūkst.). Nedarbo lygis, liepą kilstelėjęs iki 6,2 proc., paskutinį vasaros mėnesį, prognozuojama, sumažės iki 6,1 proc. Vis dėlto nuotaikas akcijų rinkose kitapus Atlanto vakar apgadino dėl toliau pingančios naftos (Brent -0,91 proc. iki 101,83 JAV dolerio, o WTI -1,14 proc. iki 94,45 JAV dolerio už barelį) smuktelėjusios energetikų akcijų kainos (DOW JONES -0,05 proc., S&P 500 -0,15 proc., NASDAQ -0,22 proc.).

Ukrainos prezidentas P. Porošenko išsaugo atsargią viltį, kad šiandien Minske vyksiančiose derybose bus sutarta dėl abipusio ugnies nutraukimo ir taikos plano įgyvendinimo. Tačiau, informacijai iš konflikto zonos patvirtinant Rusijos toliau vykdomus puolimus, NATO ir ES ruošiasi šiandien paskelbti papildomas dar griežtesnes sankcijas Rusijai.

Nepaisant optimistiškų nuotaikų Europoje, Baltijos šalių investuotojai buvo pasyvūs, o pagrindinis OMXBB indeksas smuko 1,06 procento. „Tallink Grupp“ (-3,60 proc.) rugpjūčio mėnesio transportavimo keltais duomenys nuvylė. Keleivių perkelta 5,8 proc., o krovinių ir transporto priemonių atitinkamai 1,6 ir 2 proc. mažiau negu praėjusių metų rugpjūtį. Per biržą pranešta, kad A. Trumpa ir toliau perka „Rokiškio sūrio“ akcijas, už vieną mokant 1,52 euro. Ketvirtadienį šios bendrovės akcijomis sandorių sudaryta nebuvo. Vakar, po prekybos biržoje pabaigos, spaudoje pasirodė žinia, kad Rusija svarsto galimybę apriboti vaistų importą iš ne muitų sąjungos šalių. Jeigu tai pasitvirtintų, su mažėsiančiomis pajamomis susidurs Latvijos farmacijos bendrovės „Olainfarm“ ir „Grindeks“. Abi bendrovės reikšmingą dalį savo produkci! jos realizuoja Rusijos rinkoje.
 
1.   Parašė maxa   2014-09-05 11:17  

Gal kas nors patars kada Europa (bent teoriškai) biški pristabdys ir vėl pasikoreguos indeksai? Nespėjau į traukinį kol žaidžiau JAV

 
2.   Parašė mindaugas1   2014-09-05 13:43  

Skamba panašiai kaip, kad gal kas pasakys kur užkastas lobis nueičiau išsikasčiau?