versija spausdinimui
(0)
Per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, Šveicarijos bendrasis vidaus produktas visiškai netikėtai išliko nepakitęs, kai rinkoje buvo laukiama, jog jis paaugs vidutiniškai 0,5 procentais.
Tai blogiausias rodiklis per pastaruosius dvejus metus. Per pirmą ketvirtį ketvirtinis šios šalies ekonomikos prieaugis siekė 0,5 procentus.
Tuo tarpu kalbant apie metinį pokytį, tai per antrą šių metų ketvirtį Šveicarijos bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 0.6 procentus, kai ekonomistai tikėjosi, jog jis bus pastebimai didesnis ir sudarys vidutiniškai 1.7 procentus. Per pirmą šių metų ketvirtį šios šalies metinis ekonomikos prieaugis sudarė 2.1 procentą.
Pagrindinės Šveicarijos bendrojo vidaus produkto sąstingio priežastys buvo tai, jog smuktelėjo privatus vartojimas bei tuo pačiu sumažėjo eksporto apimtys. Būtent eksportas yra šios šalies ekonomikos augimo variklis, na o jo kritimą lėmė itin vangus euro zonos, į kurią daugiausiai eksportuojama produkcijos, ekonomikos atsigavimas ir augimas.
Šalies vartotojų išlaidos per antrą šių metų ketvirtį paaugo vos 0.2 procentais, na o investicijos į statybas krito 0.7 procentais.
Šveicarijos Centrinis bankas prognozuoja, kad per šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas ūgtels dviem procentais.
Šiuo metu rinkoje už vieną eurą yra mokama 1.20756 frankus, arba 0.04 procentais daugiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios euras franko atžvilgiu atpigo 1.59 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus - dviem procentais. Priminsime, kad Šveicarijos Centrinis bankas jau daugiau nei tris metus neleidžia euro bei franko valiutų kursui nusileisti žemiau nei 1,2 frankai už vieną eurą. Tai daroma todėl, nes euro atžvilgiu sustiprėjęs frankas sumažintų Šveicarijos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose.
Tuo tarpu už vieną dolerį šiuo metu rinkoje yra mokama po 0.92055 frankus, arba 0.11 procentų daugiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios doleris Šveicarijos franko atžvilgiu pabrango 3.2 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus atpigo 1.45 procentais.
Tai blogiausias rodiklis per pastaruosius dvejus metus. Per pirmą ketvirtį ketvirtinis šios šalies ekonomikos prieaugis siekė 0,5 procentus.
Tuo tarpu kalbant apie metinį pokytį, tai per antrą šių metų ketvirtį Šveicarijos bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 0.6 procentus, kai ekonomistai tikėjosi, jog jis bus pastebimai didesnis ir sudarys vidutiniškai 1.7 procentus. Per pirmą šių metų ketvirtį šios šalies metinis ekonomikos prieaugis sudarė 2.1 procentą.
Pagrindinės Šveicarijos bendrojo vidaus produkto sąstingio priežastys buvo tai, jog smuktelėjo privatus vartojimas bei tuo pačiu sumažėjo eksporto apimtys. Būtent eksportas yra šios šalies ekonomikos augimo variklis, na o jo kritimą lėmė itin vangus euro zonos, į kurią daugiausiai eksportuojama produkcijos, ekonomikos atsigavimas ir augimas.
Šalies vartotojų išlaidos per antrą šių metų ketvirtį paaugo vos 0.2 procentais, na o investicijos į statybas krito 0.7 procentais.
Šveicarijos Centrinis bankas prognozuoja, kad per šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas ūgtels dviem procentais.
Šiuo metu rinkoje už vieną eurą yra mokama 1.20756 frankus, arba 0.04 procentais daugiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios euras franko atžvilgiu atpigo 1.59 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus - dviem procentais. Priminsime, kad Šveicarijos Centrinis bankas jau daugiau nei tris metus neleidžia euro bei franko valiutų kursui nusileisti žemiau nei 1,2 frankai už vieną eurą. Tai daroma todėl, nes euro atžvilgiu sustiprėjęs frankas sumažintų Šveicarijos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose.
Tuo tarpu už vieną dolerį šiuo metu rinkoje yra mokama po 0.92055 frankus, arba 0.11 procentų daugiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios doleris Šveicarijos franko atžvilgiu pabrango 3.2 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus atpigo 1.45 procentais.