versija spausdinimui
(0)
Vakar paskelbtoje FED paskutinio posėdžio ataskaitoje investuotojai ieškojo užuominų apie ankstesnį negu planuota palūkanų normų pakėlimą. Nors pripažįstama, kad pastaraisiais mėnesiais ir darbo rinkos, ir infliacijos rodikliai priartėjo prie FED ilgalaikių tikslų, neatitikimas tarp esamų darbo rinkos sąlygų ir sąlygų, kurios susiformuotų esant optimaliam darbo išteklių panaudojimui, išlieka.
Tiesa, daugumos FED narių nuomone, tikslinių rodiklių progresui vykstant greičiau negu prognozuota, eliminuoti pinigų politikos skatinamąją poziciją gali tekti ir anksčiau (negu antrąjį 2015 m. pusmetį). Investuotojų kitapus Atlanto kiek sugriežtėjęs FED tonas neišgąsdino, akcijų biržoms nuosaikiai kylant aukštyn (S&P 500 +0,25 proc., DOW JONES +035 proc., nors NASDAQ -0,02 proc.). JAV toliau doleris stiprėjo daugumos pagrindinių valiutų atžvilgiu, EUR/USD kursui vakar pas! iekus 2013 m. rugsėjo mėn. lygį (1,3259 JAV dolerio už eurą). Diskusija apie JAV darbo rinkos netobulumus šiandien persikels į Kanzase prasidedančią kasmetinę FED konferenciją. Šįkart pasaulio ekonomikos ir pinigų politikos aktualijas aptars abiejų svarbiausių pasaulio centrinių bankų – FED ir ECB – vadovai. Investuotojai Europoje atidžiai vertins ECB prezidento M. Draghi pranešimą, kuriame didžiausias dėmesys, tikėtina, teks euro zonos plėtros iššūkiams.
Nuotaikos stagnuojančioje Europoje pesimistiškesnės. Vakar paaiškėjo, kad paskutiniame Anglijos centrinio banko posėdyje narių balsai dėl pirmojo palūkanų normų kėlimo momento išsiskyrė pirmą kartą per pastaruosius 3 metus, tad investuotojai išsaugo atitinkamus lūkesčius dėl tolimesnių banko veiksmų. Griežtėjanti pinigų politika JAV ir Anglijoje itin kontrastuoja su ECB planais pradėti kiekybinio skatinimo programą, siekiant nors kiek išjudinti lėtą regiono plėtrą. Nenuostabu, kad antrojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezoną baigiančių bendrovių naujienose perdėto optimizmo irgi nejaučiama. Europos biržos, savaitės pradžioje teigiamai reagavusios į sušvelnėjusią geopolitinę įtampą, trečiadienį smuktelėjo (Vokietijos DAX -0,19 proc., EURO STOXX -0,12 proc., nors Didžiosios Britanijos FTSE 100 +0,05 proc.).
Investuotojų dėmesį išlaiko ir antrą kartą bankrutuoti nenorinti Argentina, kurpianti naujus planus dėl 2002 m. neišpirktų šalies obligacijų apmokėjimo. Šalies valdžia ketina priimti įstatymą, leidžiantį vykdyti obligacijų apkeitimo sandorį, pagal kurį užsienyje išleisti skolos vertybiniai popieriai būtų keičiami į vidaus rinkoje, tačiau taikant Argentinos teisę, naujai išleistas obligacijas. Svarstytina, kiek bandymas „apeiti" JAV teismo priimtą sprendimą suderinama su ilgalaikiu šalies tikslu atgauti rinkų pasitikėjimą ir sugrįžti į pasaulio kapitalo rinkas.
Šiandien skelbiami Vokietijos (ir visos euro zonos) ir JAV Markit gamybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai.
Nedarbo diena Estijoje turėjo įtakos Baltijos šalių akcijoms. Iš viso buvo sudaryti tik 109 sandoriai, o OMXBB indekso vertė ūgtelėjo 0,10 procento. „Šiaulių bankas" (+1,36 proc.) po prekybos paskelbė pusės metų tarpinę informaciją. Per antrąjį ketvirtį banko grupė uždirbo 11,216 mln. litų grynojo pelno, kas yra 4 kartus daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2013 metais. Vis dėlto investuotojų reakcija į rezultatus turėtų būti neutrali, nes bankas liepos mėnesį buvo paskelbęs preliminarius pusės metų veiklos rezultatus, kurie jau yra įvertinti rinkoje. Šiandien investuotojų dėmesio gali sulaukti energetikų akcijos. Vakar po prekybos „Lietuvos energijos gamyba" (-1,82 proc.) ir LESTO (+0,34 proc.) paskelbė savo 2014-2020 metų strategijas. Abi bendrovės sieks didinti savo vertę gerindamos pelningumą bei efektyvumą, investuos į veiklos modernizavimą. Priminsime, kad „Lietuvos energija" įmonių grupė valdanti atitinkamai 96,13 proc. „Lietuvos energijos gamybos" ir 94,39 proc. „Lesto" akcijų yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų savo vertę padidinti du kartus.
Tiesa, daugumos FED narių nuomone, tikslinių rodiklių progresui vykstant greičiau negu prognozuota, eliminuoti pinigų politikos skatinamąją poziciją gali tekti ir anksčiau (negu antrąjį 2015 m. pusmetį). Investuotojų kitapus Atlanto kiek sugriežtėjęs FED tonas neišgąsdino, akcijų biržoms nuosaikiai kylant aukštyn (S&P 500 +0,25 proc., DOW JONES +035 proc., nors NASDAQ -0,02 proc.). JAV toliau doleris stiprėjo daugumos pagrindinių valiutų atžvilgiu, EUR/USD kursui vakar pas! iekus 2013 m. rugsėjo mėn. lygį (1,3259 JAV dolerio už eurą). Diskusija apie JAV darbo rinkos netobulumus šiandien persikels į Kanzase prasidedančią kasmetinę FED konferenciją. Šįkart pasaulio ekonomikos ir pinigų politikos aktualijas aptars abiejų svarbiausių pasaulio centrinių bankų – FED ir ECB – vadovai. Investuotojai Europoje atidžiai vertins ECB prezidento M. Draghi pranešimą, kuriame didžiausias dėmesys, tikėtina, teks euro zonos plėtros iššūkiams.
Nuotaikos stagnuojančioje Europoje pesimistiškesnės. Vakar paaiškėjo, kad paskutiniame Anglijos centrinio banko posėdyje narių balsai dėl pirmojo palūkanų normų kėlimo momento išsiskyrė pirmą kartą per pastaruosius 3 metus, tad investuotojai išsaugo atitinkamus lūkesčius dėl tolimesnių banko veiksmų. Griežtėjanti pinigų politika JAV ir Anglijoje itin kontrastuoja su ECB planais pradėti kiekybinio skatinimo programą, siekiant nors kiek išjudinti lėtą regiono plėtrą. Nenuostabu, kad antrojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezoną baigiančių bendrovių naujienose perdėto optimizmo irgi nejaučiama. Europos biržos, savaitės pradžioje teigiamai reagavusios į sušvelnėjusią geopolitinę įtampą, trečiadienį smuktelėjo (Vokietijos DAX -0,19 proc., EURO STOXX -0,12 proc., nors Didžiosios Britanijos FTSE 100 +0,05 proc.).
Investuotojų dėmesį išlaiko ir antrą kartą bankrutuoti nenorinti Argentina, kurpianti naujus planus dėl 2002 m. neišpirktų šalies obligacijų apmokėjimo. Šalies valdžia ketina priimti įstatymą, leidžiantį vykdyti obligacijų apkeitimo sandorį, pagal kurį užsienyje išleisti skolos vertybiniai popieriai būtų keičiami į vidaus rinkoje, tačiau taikant Argentinos teisę, naujai išleistas obligacijas. Svarstytina, kiek bandymas „apeiti" JAV teismo priimtą sprendimą suderinama su ilgalaikiu šalies tikslu atgauti rinkų pasitikėjimą ir sugrįžti į pasaulio kapitalo rinkas.
Šiandien skelbiami Vokietijos (ir visos euro zonos) ir JAV Markit gamybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai.
Nedarbo diena Estijoje turėjo įtakos Baltijos šalių akcijoms. Iš viso buvo sudaryti tik 109 sandoriai, o OMXBB indekso vertė ūgtelėjo 0,10 procento. „Šiaulių bankas" (+1,36 proc.) po prekybos paskelbė pusės metų tarpinę informaciją. Per antrąjį ketvirtį banko grupė uždirbo 11,216 mln. litų grynojo pelno, kas yra 4 kartus daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2013 metais. Vis dėlto investuotojų reakcija į rezultatus turėtų būti neutrali, nes bankas liepos mėnesį buvo paskelbęs preliminarius pusės metų veiklos rezultatus, kurie jau yra įvertinti rinkoje. Šiandien investuotojų dėmesio gali sulaukti energetikų akcijos. Vakar po prekybos „Lietuvos energijos gamyba" (-1,82 proc.) ir LESTO (+0,34 proc.) paskelbė savo 2014-2020 metų strategijas. Abi bendrovės sieks didinti savo vertę gerindamos pelningumą bei efektyvumą, investuos į veiklos modernizavimą. Priminsime, kad „Lietuvos energija" įmonių grupė valdanti atitinkamai 96,13 proc. „Lietuvos energijos gamybos" ir 94,39 proc. „Lesto" akcijų yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų savo vertę padidinti du kartus.