versija spausdinimui
(0)
Mažėjančio infliacijos spaudimo arba kainų augimo tempo sulėtėjimo laikotarpis pasaulio ekonomikoje baigiasi, tikina vieno iš didžiausio pasaulyje ir Amerikoje JPMorgan Chase banko ekonomistai.
Minėtos institucijos atstovų skaičiavimais, gegužę globali infliacija siekė 2,65 procentus. Tai tuo pačiu yra sparčiausias kainų augimas per pastaruosius daugiau nei dvejus metus, o tuo pačiu didėja ir bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į maisto ir energijos kainų pokyčius.
JPMorgan Chase banko ekonomistų manymu, tai gali reikšti laikotarpio, kuriam buvo būdingas žemas infliacijos spaudimas, pabaigą. Nuo 2009 metų vartojimo kainos Amerikoje augo mažesniu nei dviejų procentų tempu, kai tuo tarpu ankstesnių ekonomikos atsigavimų metu vidutinis kainų augimas siekė tris procentus.
„Be jokios abejonės tai jau praeityje, padėtis pasikeitė“ - pareiškė JPMorgan Chase banko ekonomistas David Hensley.
Defliacinės tendencijos prisidėjo prie pakilimo išsivysčiusių šalių obligacijų rinkose ir tuo pačiu sutapo su nuosmukiu aukso rinkoje, kuris laikomas kaip priemonė apsisaugoti nuo infliacijos. Tuo pačiu tai leido Amerikos Federaliniam bankui ir toliau vykdyti savo stipriai pritaikomą ir skatinamą pinigų politiką, kuri prisidėjo prie Amerikos ekonomikos atsigavimo bei paskatino bumą išsivysčiusių šalių akcijų rinkose.
Remiantis Bloomberg naujienų agentūros surinktais duomenimis, investuotojai šiuo metu nuvertina infliacijos įsibėgėjimo riziką. Amerikos Federalinis Rezervų bankas prognozuoja, kad 2016 metų pabaigoje pagrindinė bazinė palūkanų norma jau sieks 2,5 procentus, tuo tarpu investuotojai tikisi, jog ji net iki 2017 metų kovo mėnesio nebus didesnė nei du procentai.
Minėtos institucijos atstovų skaičiavimais, gegužę globali infliacija siekė 2,65 procentus. Tai tuo pačiu yra sparčiausias kainų augimas per pastaruosius daugiau nei dvejus metus, o tuo pačiu didėja ir bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į maisto ir energijos kainų pokyčius.
JPMorgan Chase banko ekonomistų manymu, tai gali reikšti laikotarpio, kuriam buvo būdingas žemas infliacijos spaudimas, pabaigą. Nuo 2009 metų vartojimo kainos Amerikoje augo mažesniu nei dviejų procentų tempu, kai tuo tarpu ankstesnių ekonomikos atsigavimų metu vidutinis kainų augimas siekė tris procentus.
„Be jokios abejonės tai jau praeityje, padėtis pasikeitė“ - pareiškė JPMorgan Chase banko ekonomistas David Hensley.
Defliacinės tendencijos prisidėjo prie pakilimo išsivysčiusių šalių obligacijų rinkose ir tuo pačiu sutapo su nuosmukiu aukso rinkoje, kuris laikomas kaip priemonė apsisaugoti nuo infliacijos. Tuo pačiu tai leido Amerikos Federaliniam bankui ir toliau vykdyti savo stipriai pritaikomą ir skatinamą pinigų politiką, kuri prisidėjo prie Amerikos ekonomikos atsigavimo bei paskatino bumą išsivysčiusių šalių akcijų rinkose.
Remiantis Bloomberg naujienų agentūros surinktais duomenimis, investuotojai šiuo metu nuvertina infliacijos įsibėgėjimo riziką. Amerikos Federalinis Rezervų bankas prognozuoja, kad 2016 metų pabaigoje pagrindinė bazinė palūkanų norma jau sieks 2,5 procentus, tuo tarpu investuotojai tikisi, jog ji net iki 2017 metų kovo mėnesio nebus didesnė nei du procentai.