versija spausdinimui
(1)
Spartus milijonierių skaičiaus augimas Kinijoje gali būti lygiai toks pats pavojingas kaip ir įvairūs finansų rinkų burbulai, perspėja finansų rinkų žinovas William Pesek, kuris tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad realus milijonierių skaičius minėtoje šalyje gali būti gerokai didesnis nei skelbiama oficialiai.
Remiantis naujausiais Boston Consulting Group kompanijos atliktais tyrimais, milijonierių skaičius Kinijoje jau pasiekė 2,4 milijonus, tuo pačiu šioje šalyje milijonierių jau yra daugiau nei Japonijoje ir Europos sąjungoje.
Nors Kinijoje žmonių, kurių turto vertė viršija vieną milijoną dolerių, vis dar yra beveik tris kartus mažiau nei Amerikoje, tačiau skaidrumo stoka minėtoje šalyje lemia, jog ten realiai šie duomenys gali būti gerokai sumažinti, na o Kinija netrukus gali tapti šalimi, kurioje yra daugiausia milijonierių pasaulyje. Tuo pačiu William Pesek perspėja, jog Kinijos ekonomikai tai gali tapti ne palaima, o prakeikimu.
„Visų pirma, didėjantis milijonierių skaičius tuo pačiu didina socialinių neramumų riziką. Antra, vis labiau didėjantis skaičius tų, kurie gauna naudą iš dabartinės padėties, mažina motyvaciją vykdyti reformas” - atkreipė dėmesį jis.
Per paskutinius trisdešimt metų Gini socialinės nelygybės koeficientas Kinijoje ūgtelėjo nuo 0,3 iki 0,55. Tuo tarpu Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad kai minimas rodiklis pakyla iki 0,4 reikšmės, jau tuomet padidėja socialinių neramumų ir destabilizacijos pavojus.
Kinijos žmonės vis labiau pradeda pastebėti, jog didžioji dalis ekonomikos augimo naudos tenka tik mažam ratui šalies gyventojų, t.y. elitui. Pavyzdžiui, kovą Kinijoje visuotinį nepasitenkinimą sukėlė pasirodžiusi informacijas, kad buvęs šalies saugumo tarnybos vadovas Zhou Yongkang sukaupė 14,5 mlrd. juanių turtą.
„Oligarchijos kūrimasis ir klestėjimas nebuvo Deng Xiaoping planuose, kai jis 1979 metais šalyje pradėjo įgyvendinti ekonominę reformą. Nepaisant to, didžiulio bendrojo vidaus produkto augimo ir neskaidrios politinės sistemos kombinacija lėmė struktūrą, kuri paremta oligarchais” - pabrėžė William Pesek.
Ypač didelį nerimą kelia tas faktas, kad šalyse, kur pastaraisiais metais buvo stebimas turtingųjų skaičiaus augimas, tą pagrinde lėmė pakilimas akcijų rinkose. Tuo tarpu Kinijoje didelę reikšmę tam turėjo tokie nerimą keliantys reiškiniai kaip šešėlinės bankininkystės plėtra. Tas faktas, kad elitas itin sėkmingai naudojasi dabartine ekonomine sistema, gali susilpninti norą įgyvendinti būtinas reformas, kaip pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus reikšmės padidinimas bei eksporto ir investicijų svarbos sumažinimas šalies ekonomikai bei sumažinti norą įgyvendinti finansų sektoriaus reformą.
Remiantis naujausiais Boston Consulting Group kompanijos atliktais tyrimais, milijonierių skaičius Kinijoje jau pasiekė 2,4 milijonus, tuo pačiu šioje šalyje milijonierių jau yra daugiau nei Japonijoje ir Europos sąjungoje.
Nors Kinijoje žmonių, kurių turto vertė viršija vieną milijoną dolerių, vis dar yra beveik tris kartus mažiau nei Amerikoje, tačiau skaidrumo stoka minėtoje šalyje lemia, jog ten realiai šie duomenys gali būti gerokai sumažinti, na o Kinija netrukus gali tapti šalimi, kurioje yra daugiausia milijonierių pasaulyje. Tuo pačiu William Pesek perspėja, jog Kinijos ekonomikai tai gali tapti ne palaima, o prakeikimu.
„Visų pirma, didėjantis milijonierių skaičius tuo pačiu didina socialinių neramumų riziką. Antra, vis labiau didėjantis skaičius tų, kurie gauna naudą iš dabartinės padėties, mažina motyvaciją vykdyti reformas” - atkreipė dėmesį jis.
Per paskutinius trisdešimt metų Gini socialinės nelygybės koeficientas Kinijoje ūgtelėjo nuo 0,3 iki 0,55. Tuo tarpu Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad kai minimas rodiklis pakyla iki 0,4 reikšmės, jau tuomet padidėja socialinių neramumų ir destabilizacijos pavojus.
Kinijos žmonės vis labiau pradeda pastebėti, jog didžioji dalis ekonomikos augimo naudos tenka tik mažam ratui šalies gyventojų, t.y. elitui. Pavyzdžiui, kovą Kinijoje visuotinį nepasitenkinimą sukėlė pasirodžiusi informacijas, kad buvęs šalies saugumo tarnybos vadovas Zhou Yongkang sukaupė 14,5 mlrd. juanių turtą.
„Oligarchijos kūrimasis ir klestėjimas nebuvo Deng Xiaoping planuose, kai jis 1979 metais šalyje pradėjo įgyvendinti ekonominę reformą. Nepaisant to, didžiulio bendrojo vidaus produkto augimo ir neskaidrios politinės sistemos kombinacija lėmė struktūrą, kuri paremta oligarchais” - pabrėžė William Pesek.
Ypač didelį nerimą kelia tas faktas, kad šalyse, kur pastaraisiais metais buvo stebimas turtingųjų skaičiaus augimas, tą pagrinde lėmė pakilimas akcijų rinkose. Tuo tarpu Kinijoje didelę reikšmę tam turėjo tokie nerimą keliantys reiškiniai kaip šešėlinės bankininkystės plėtra. Tas faktas, kad elitas itin sėkmingai naudojasi dabartine ekonomine sistema, gali susilpninti norą įgyvendinti būtinas reformas, kaip pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus reikšmės padidinimas bei eksporto ir investicijų svarbos sumažinimas šalies ekonomikai bei sumažinti norą įgyvendinti finansų sektoriaus reformą.