versija spausdinimui
(1)
Pasaulis gali pamiršti pamoką, kuria buvo finansų krizė, nes bankų lobistai įgauna pranašumą, mano Švedijos premjeras Frederik Reinfeldt. Jis tvirtina, kad priežiūros institucijos ir kitos tarnybos nusileido bankų lobistų argumentams, kad griežtesnės taisyklės neleis bankams normaliai vykdyti verslo ir veiklos.
Nuo to laiko kai prieš ketverius metus Bazelio bankų priežiūros komitetas pristatė standartus, kurie užkirstų kelią krizės pasikartojimui ir sudrausmintų sektorių, kuris stumtelėjo pasaulio ekonomiką link recesijos, bankai pradėjo kritikuoti siūlomus pakeitimus teigdami, jog tai pakenks ekonomikos augimui.
Švedijos premjeras baiminasi, kad politikai gali nusileisti spaudimui bei diskusijų įkarštyje atmesti pirminius iš kart krizės metu siūlytus pakeitimus, nes jų atmintis apie tuometinę padėtį su laiku blunka.
Frederik Reinfeldt, kurio vadovaujama vyriausybė įvedė Švedijos bankams griežčiausias taisykles pasaulyje, bei kuris rugsėjį sieks būti perrinktas rinkimuose, primygtinai reikalauja, kad priežiūros institucijos ryžtingiau stengtųsi apsaugoti ekonomiką nuo finansinės rizikos.
„Yra finansų sektoriaus atstovai, kurie bando visuomenę permodeliuoti tokiu būdu, jog kalbant apie privačius finansus, prisiimant didelę riziką, jei viskas klostosi gerai, jiems būtų atlyginta, na o jeigu situacija pakryps neigiama kryptimi, skolų našta būtų permesta mokesčių mokėtojams. Su kažkuo panašiu mes negalime sutikti “ - sakė Švedijos premjeras.
Švedų jautrumas finansinio stabilumo klausimu yra suprantamas. Jų bankinis sektorius lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, yra vienas iš didžiausių pasaulyje, na o vien Nordea Bank aktyvų vertė yra didesnė už Švedijos ekonomikos vertę, kuri siekia 560 mlrd. dolerių.
Nepaisant to, kad Švedijos bankai yra vieni iš geriausiai kapitalizuotų bankų pasaulyje, na o kai kurie savo rezervus padidino net iki dvidešimties procentų rizika įvertinto turto, šalies vyriausybė paskelbė, kad sieks ir toliau griežtinti taisykles. Tačiau Frederik Reinfeldt baiminasi, kad ekonomikos atsigavimas gali sušvelninti vyriausybių ir reguliuotojų požiūrį.
Švedija nėra euro zonos narė, na o šioje zonoje kilusi skolų krizė iš esmės nepaveikė minėtos šalies. Su didžiausiomis problemomis buvo susidurta 2009 metais, kuomet Švedijos bankų aktyvi plėtra Baltijos šalyse jiems atsirūgo. Tačiau tokios institucijos kaip Swedbank ar SEB greitai iš sėkmingai susidorojo su sunkumais bei augant šių bankų pelnams, tuo pačiu jie didina ir išmokamus dividendus.
Švedijos vyriausybė nusprendė neprisijungti prie Europos bankų sąjungos, nes šios šalies premjero Frederik Reinfeldt nuomone, ši sąjunga nepakankamai saugo mokesčių mokėtojus. Švedai bankiniais klausimais jautrūs tapo po to, kai šalyje praėjusio amžiaus devyniasdešimtųjų pradžioje buvo kilusi bankinė krizė, kuri sukėlė net tris metus trukusį Švedijos ekonomikos nuosmukį.
Nuo to laiko kai prieš ketverius metus Bazelio bankų priežiūros komitetas pristatė standartus, kurie užkirstų kelią krizės pasikartojimui ir sudrausmintų sektorių, kuris stumtelėjo pasaulio ekonomiką link recesijos, bankai pradėjo kritikuoti siūlomus pakeitimus teigdami, jog tai pakenks ekonomikos augimui.
Švedijos premjeras baiminasi, kad politikai gali nusileisti spaudimui bei diskusijų įkarštyje atmesti pirminius iš kart krizės metu siūlytus pakeitimus, nes jų atmintis apie tuometinę padėtį su laiku blunka.
Frederik Reinfeldt, kurio vadovaujama vyriausybė įvedė Švedijos bankams griežčiausias taisykles pasaulyje, bei kuris rugsėjį sieks būti perrinktas rinkimuose, primygtinai reikalauja, kad priežiūros institucijos ryžtingiau stengtųsi apsaugoti ekonomiką nuo finansinės rizikos.
„Yra finansų sektoriaus atstovai, kurie bando visuomenę permodeliuoti tokiu būdu, jog kalbant apie privačius finansus, prisiimant didelę riziką, jei viskas klostosi gerai, jiems būtų atlyginta, na o jeigu situacija pakryps neigiama kryptimi, skolų našta būtų permesta mokesčių mokėtojams. Su kažkuo panašiu mes negalime sutikti “ - sakė Švedijos premjeras.
Švedų jautrumas finansinio stabilumo klausimu yra suprantamas. Jų bankinis sektorius lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, yra vienas iš didžiausių pasaulyje, na o vien Nordea Bank aktyvų vertė yra didesnė už Švedijos ekonomikos vertę, kuri siekia 560 mlrd. dolerių.
Nepaisant to, kad Švedijos bankai yra vieni iš geriausiai kapitalizuotų bankų pasaulyje, na o kai kurie savo rezervus padidino net iki dvidešimties procentų rizika įvertinto turto, šalies vyriausybė paskelbė, kad sieks ir toliau griežtinti taisykles. Tačiau Frederik Reinfeldt baiminasi, kad ekonomikos atsigavimas gali sušvelninti vyriausybių ir reguliuotojų požiūrį.
Švedija nėra euro zonos narė, na o šioje zonoje kilusi skolų krizė iš esmės nepaveikė minėtos šalies. Su didžiausiomis problemomis buvo susidurta 2009 metais, kuomet Švedijos bankų aktyvi plėtra Baltijos šalyse jiems atsirūgo. Tačiau tokios institucijos kaip Swedbank ar SEB greitai iš sėkmingai susidorojo su sunkumais bei augant šių bankų pelnams, tuo pačiu jie didina ir išmokamus dividendus.
Švedijos vyriausybė nusprendė neprisijungti prie Europos bankų sąjungos, nes šios šalies premjero Frederik Reinfeldt nuomone, ši sąjunga nepakankamai saugo mokesčių mokėtojus. Švedai bankiniais klausimais jautrūs tapo po to, kai šalyje praėjusio amžiaus devyniasdešimtųjų pradžioje buvo kilusi bankinė krizė, kuri sukėlė net tris metus trukusį Švedijos ekonomikos nuosmukį.