versija spausdinimui
(0)
Po vakarykščio JAV centrinio banko posėdžio ir akcijų pakilimo šiandien JAV akcijos rodo mažiau apsisprendimo ženklų.
Vakar JAV akcijos išsilaikė teigiamoje teritorijoje, o optimizmo investuotojai sėmėsi iš JAV centrinio banko (FED) vadovės Janet Yellen pasisakymų. Pirmiausia reikia pažymėti, jog kaip ir praktiškai laukė visi analitikai, FED toliau mažino superkamų obligacijų per mėnesį lubas – darkart ši programa buvo sumažinta 10 mlrd. USD iki 35 mlrd. USD. Bazinė palūkanų norma irgi nepakeista – ji turi neviršyti 0,25%. Galiausiai savo kalboje Janet Yellen išsakė keletą svarbių akcentų: buvo pabrėžta, jog palūkanų normos išliks žemos ne trumpą laiko tarpą, be to, FED vadovė nesutiko, kad akcijų rinkoje jau yra kainų burbulas ar kad infliacija jau ima pernelyg spartėti. Tai iš esmės suteikė investuotojams tikėjimo, kad ekonomikos skatinimas nebus labai staigiai stabdomas, kaip kad buvo nuogąstaujama po pastarųjų infliacijos duomenų bei akcijų kainų šuolio. FED pateikė ir makroekonominių rodiklių prognozes: 2014 m. BVP augimas sumažintas nuo 2,8-3% ribos iki 2,1-2,3%, o 2015 m. ir 2016 m. palikta nepakeista (2015 m. ties 3-3,2%, o 2016 m. 2,5-3%). Nedarbo lygis šalyje 2014 m. turėtų nukristi iki 6%, 2015 m. iki 5,4-5,7%, o 2016 m. - ir iki 5,1-5,5%. Tiesa, reikia paminėti, kad bazinių palūkanų normų prognozės buvo kiek pakoreguotos į viršų: 2015 m. pabaigoje laukiama 1,25% (anksčiau 1%), o 2016 m. pabaigoje 2,5% (anksčiau 2,25%).
Azijoje akcijos nerodė vieningos krypties, tačiau šiek tiek daugiau optimizmo visgi buvo juntama, o jį, žinoma, skatino FED posėdžio rezultatai. Be to, Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiang darsyk tvirtai pareiškė, jog Kinijai pavyks išlaikyti BVP augimo tikslą, kuris siekia 7,5%, taip pat griežtai atmetė svarstymus apie ekonomikos „kietojo nusileidimo“ scenarijų. Šiandien žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, jog Japonijos įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį padidino savo turimas pinigų atsargas. Be abejo, tai dar vienas akmenukas į šalies premjero Shinzo Abe daržą, kuris jau daugiau nei vienerius metus stengiasi įvairiomis priemonėmis skatinti ekonomiką ir įveikti defliaciją.
Į Europą atvilnijo tos pačios teigiamos nuotaikos po FED narių susitikimo. Netgi pasirodę gegužės mėn. Jungtinės Karalystės mažmenininkų pardavimai, kurie smuko pirmąkart per 4 mėnesius (-0,5% mėn./mėn.), nesugeba užgožti optimizmo. Tiesa, reikia pastebėti, jog galbūt tai tebus trumpalaikis reiškinys, kadangi 3 mėnesių pardavimai vis dar indikuoja sparčią plėtrą, o ir Anglijos centrinis bankas jau užsiminė, kad ekonomika po truputį grįžta į tvaraus augimo kelią. Savo ruožtu Šveicarijos centrinis bankas šiandien staigmenų nepateikė – tiek bazinė palūkanų norma liko nepakeista (3 mėn. Libor ties 0,25%), tiek ir paliktos galioti franko stiprėjimo lubos ties 1,2 už eurą. Šiandien prasideda ir euro zonos finansų ministrų susitikimas.
Dar prieš prekybą turėtų savo veiklos rezultatus skelbti Oracle (ORCL) ir BlackBerry (BBRY). Pirmoji, prognozuojam, paskelbs 0,95 USD pelną akcijai (0,87 USD prieš metus), o antroji - 0,25 USD nuostolį, tenkantį akcijai, kai dar prieš metus buvo uždirbta 0,13 USD pelno. Be to, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, bus paskelbta, kiek naujų bedarbių paraiškų praėjusią savaitę sulaukė JAV darbo birža, o 17:00 val. Lietuvos laiku sulauksime dar vieno pramonės sektoriaus indekso – šįkart Filadelfijos FED (pirmadienį lūkesčius jau pranoko Niujorko indeksas).
Rolls-Royce Holdings Plc. akcijos brangta, nes įmonė paskelbė, jog lėšas, gautas už turbinų ir kompresorių padalinio pardavimą Siemens, panaudos savų akcijų supirkimui, kadangi artimiausiu metu nėra ketinama lėšų naudoti naujiems įsigijimams. Ketinama supirkti savų akcijų už bemaž 1 mlrd. svarų (apie 1,7 mlrd. USD), o iš savo padalinio pardavimo buvo gauta 1,3 mlrd. USD.
Naftos kaina apsistojo ties maždaug 106 USD už barelį, kadangi dabar investuotojai laukia atsakomųjų veiksmų iš JAV dėl padėties Irake, kur šiitų vyriausybė vis dar tebekovoja su sukilusiais sunitais. Nors sunitams taip pat nepavyksta užimti daugiau teritorijų (ypač svarbios ir turinčios naftos rezervus yra pietuose), tačiau šalies premjeras Nouri al-Maliki jau ėmė spausti JAV, prašydamas JAV oro pajėgų pagalbos bei grasindamas, jog sunitų sukilimas gali greitai persimesti ir į kaimynines valstybes. Aukso kaina kyla, nepasitvirtinus nuogąstavimams, jog FED griežčiau mažins ekonomikos skatinimą, o EUR.USD dėl tų pačių priežasčių irgi stiprina savo pozicijas.
Vakar JAV akcijos išsilaikė teigiamoje teritorijoje, o optimizmo investuotojai sėmėsi iš JAV centrinio banko (FED) vadovės Janet Yellen pasisakymų. Pirmiausia reikia pažymėti, jog kaip ir praktiškai laukė visi analitikai, FED toliau mažino superkamų obligacijų per mėnesį lubas – darkart ši programa buvo sumažinta 10 mlrd. USD iki 35 mlrd. USD. Bazinė palūkanų norma irgi nepakeista – ji turi neviršyti 0,25%. Galiausiai savo kalboje Janet Yellen išsakė keletą svarbių akcentų: buvo pabrėžta, jog palūkanų normos išliks žemos ne trumpą laiko tarpą, be to, FED vadovė nesutiko, kad akcijų rinkoje jau yra kainų burbulas ar kad infliacija jau ima pernelyg spartėti. Tai iš esmės suteikė investuotojams tikėjimo, kad ekonomikos skatinimas nebus labai staigiai stabdomas, kaip kad buvo nuogąstaujama po pastarųjų infliacijos duomenų bei akcijų kainų šuolio. FED pateikė ir makroekonominių rodiklių prognozes: 2014 m. BVP augimas sumažintas nuo 2,8-3% ribos iki 2,1-2,3%, o 2015 m. ir 2016 m. palikta nepakeista (2015 m. ties 3-3,2%, o 2016 m. 2,5-3%). Nedarbo lygis šalyje 2014 m. turėtų nukristi iki 6%, 2015 m. iki 5,4-5,7%, o 2016 m. - ir iki 5,1-5,5%. Tiesa, reikia paminėti, kad bazinių palūkanų normų prognozės buvo kiek pakoreguotos į viršų: 2015 m. pabaigoje laukiama 1,25% (anksčiau 1%), o 2016 m. pabaigoje 2,5% (anksčiau 2,25%).
Azijoje akcijos nerodė vieningos krypties, tačiau šiek tiek daugiau optimizmo visgi buvo juntama, o jį, žinoma, skatino FED posėdžio rezultatai. Be to, Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiang darsyk tvirtai pareiškė, jog Kinijai pavyks išlaikyti BVP augimo tikslą, kuris siekia 7,5%, taip pat griežtai atmetė svarstymus apie ekonomikos „kietojo nusileidimo“ scenarijų. Šiandien žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, jog Japonijos įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį padidino savo turimas pinigų atsargas. Be abejo, tai dar vienas akmenukas į šalies premjero Shinzo Abe daržą, kuris jau daugiau nei vienerius metus stengiasi įvairiomis priemonėmis skatinti ekonomiką ir įveikti defliaciją.
Į Europą atvilnijo tos pačios teigiamos nuotaikos po FED narių susitikimo. Netgi pasirodę gegužės mėn. Jungtinės Karalystės mažmenininkų pardavimai, kurie smuko pirmąkart per 4 mėnesius (-0,5% mėn./mėn.), nesugeba užgožti optimizmo. Tiesa, reikia pastebėti, jog galbūt tai tebus trumpalaikis reiškinys, kadangi 3 mėnesių pardavimai vis dar indikuoja sparčią plėtrą, o ir Anglijos centrinis bankas jau užsiminė, kad ekonomika po truputį grįžta į tvaraus augimo kelią. Savo ruožtu Šveicarijos centrinis bankas šiandien staigmenų nepateikė – tiek bazinė palūkanų norma liko nepakeista (3 mėn. Libor ties 0,25%), tiek ir paliktos galioti franko stiprėjimo lubos ties 1,2 už eurą. Šiandien prasideda ir euro zonos finansų ministrų susitikimas.
Dar prieš prekybą turėtų savo veiklos rezultatus skelbti Oracle (ORCL) ir BlackBerry (BBRY). Pirmoji, prognozuojam, paskelbs 0,95 USD pelną akcijai (0,87 USD prieš metus), o antroji - 0,25 USD nuostolį, tenkantį akcijai, kai dar prieš metus buvo uždirbta 0,13 USD pelno. Be to, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, bus paskelbta, kiek naujų bedarbių paraiškų praėjusią savaitę sulaukė JAV darbo birža, o 17:00 val. Lietuvos laiku sulauksime dar vieno pramonės sektoriaus indekso – šįkart Filadelfijos FED (pirmadienį lūkesčius jau pranoko Niujorko indeksas).
Rolls-Royce Holdings Plc. akcijos brangta, nes įmonė paskelbė, jog lėšas, gautas už turbinų ir kompresorių padalinio pardavimą Siemens, panaudos savų akcijų supirkimui, kadangi artimiausiu metu nėra ketinama lėšų naudoti naujiems įsigijimams. Ketinama supirkti savų akcijų už bemaž 1 mlrd. svarų (apie 1,7 mlrd. USD), o iš savo padalinio pardavimo buvo gauta 1,3 mlrd. USD.
Naftos kaina apsistojo ties maždaug 106 USD už barelį, kadangi dabar investuotojai laukia atsakomųjų veiksmų iš JAV dėl padėties Irake, kur šiitų vyriausybė vis dar tebekovoja su sukilusiais sunitais. Nors sunitams taip pat nepavyksta užimti daugiau teritorijų (ypač svarbios ir turinčios naftos rezervus yra pietuose), tačiau šalies premjeras Nouri al-Maliki jau ėmė spausti JAV, prašydamas JAV oro pajėgų pagalbos bei grasindamas, jog sunitų sukilimas gali greitai persimesti ir į kaimynines valstybes. Aukso kaina kyla, nepasitvirtinus nuogąstavimams, jog FED griežčiau mažins ekonomikos skatinimą, o EUR.USD dėl tų pačių priežasčių irgi stiprina savo pozicijas.