
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, jog sausį, palyginus su gruodžiu, tiek euro zonoje, tiek mūsų šalyje pramonės produkcijos apimtys smuktelėjo, tuo tarpu Europos sąjungoje jos ūgtelėjo.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0.2 procentais, o Lietuvoje krito net 2.8 procentais, na o Europos sąjungoje ūgtelėjo 0.1 procentu. Rinkoje buvo laukiama, kad euro zonoje pramonės produkcija sausį ūgtels vidutiniškai 0.5 procentais.
Tuo tarpu gruodį pramonės produkcija tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje krito 0.4 procentais, na o mūsų šalyje susitraukė 1.4 procentais.
Šių metų sausį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pramonės produkcija euro zonoje pakilo 2.1 procentu, Europos sąjungoje - 2.4 procentais, o Lietuvoje susitraukė net 7.6 procentais. Mėnesį prieš tai metinis pramonės produkcijos augimas euro zonoje siekė 1.2 procentus, Europos sąjungoje - 1.4 procentus, o Lietuvoje šis rodiklis krito 4.8 procentais.
Sausį lyginant su gruodžiu, pramonės produkcijos kritimą euro zonoje labiausiai lėmė 2.5 procentais kritusi energijos gamyba bei 0.6 procentais sumažėjusi kasdieninio vartojimo prekių gamyba. Tarpinių prekių gamybos apimtys krito 0.1 procentu, ilgalaikio vartojimo paaugo 0.4 procentais, na o kapitalo produktų gamyba paaugo 0.9 procentais.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamybos apimtys padidėjo 1.3 procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 0.8 procentais, tarpinių prekių - 0.4 procentais, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys susitraukė 0.4 procentais, energijos - 1.7 procentais.
Kalbant apie atskiras Europos sąjungos šalis, tai sausį, palyginus su gruodžiu, pramonės produkcija labiausiai smuktelėjo Latvijoje (10.7 procentais), Olandijoje (6.4 procentais) bei Suomijoje, kur ji krito 3.5 procentais. Tuo tarpu daugiausiai ji ūgtelėjo Kroatijoje (5.4 procentais), Estijoje (4.3 procentais) ir Vengrijoje (3.1 procentu).
Na o per metus euro zonoje labiausiai ūgtelėjo kapitalo prekių (5.8 procentais), tarpinių prekių (3.7 procentais) gamybos apimtys. Ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys padidėjo 1.4 procentais, kasdieninio vartojimo - 1.2 procentais, tuo tarpu energijos gamybos apimtys krito 4.6 procentais. Europos sąjungoje per metus labiausiai pakilo kapitalo prekių gamybos apimtys (5.8 procentais) bei tarpinių prekių gamybos apimtys (4.5 procentais). Kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys padidėjo 1.8 procentais, ilgalaikio vartojimo - 0.4 procentais, na o energijos gamybos apimtys krito 4.4 procentais.
Kalbant apie atskiras Europos sąjungos šalis, tai per metus pramonės produkcija sparčiausiai ūgtelėjo Liuksemburge (12.7 procentais), Rumunijoje (10.5 procentais), Lenkijoje (6.4 procentais), bei Vengrijoje, kur ji paaugo 6.1 procentu. Na o labiausiai ji susitraukė Maltoje (12 procentų), Latvijoje (11 procentų), Lietuvoje (7.6 procentais) bei Suomijoje (7.1 procentu).
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0.2 procentais, o Lietuvoje krito net 2.8 procentais, na o Europos sąjungoje ūgtelėjo 0.1 procentu. Rinkoje buvo laukiama, kad euro zonoje pramonės produkcija sausį ūgtels vidutiniškai 0.5 procentais.
Tuo tarpu gruodį pramonės produkcija tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje krito 0.4 procentais, na o mūsų šalyje susitraukė 1.4 procentais.
Šių metų sausį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pramonės produkcija euro zonoje pakilo 2.1 procentu, Europos sąjungoje - 2.4 procentais, o Lietuvoje susitraukė net 7.6 procentais. Mėnesį prieš tai metinis pramonės produkcijos augimas euro zonoje siekė 1.2 procentus, Europos sąjungoje - 1.4 procentus, o Lietuvoje šis rodiklis krito 4.8 procentais.
Sausį lyginant su gruodžiu, pramonės produkcijos kritimą euro zonoje labiausiai lėmė 2.5 procentais kritusi energijos gamyba bei 0.6 procentais sumažėjusi kasdieninio vartojimo prekių gamyba. Tarpinių prekių gamybos apimtys krito 0.1 procentu, ilgalaikio vartojimo paaugo 0.4 procentais, na o kapitalo produktų gamyba paaugo 0.9 procentais.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamybos apimtys padidėjo 1.3 procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 0.8 procentais, tarpinių prekių - 0.4 procentais, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys susitraukė 0.4 procentais, energijos - 1.7 procentais.
Kalbant apie atskiras Europos sąjungos šalis, tai sausį, palyginus su gruodžiu, pramonės produkcija labiausiai smuktelėjo Latvijoje (10.7 procentais), Olandijoje (6.4 procentais) bei Suomijoje, kur ji krito 3.5 procentais. Tuo tarpu daugiausiai ji ūgtelėjo Kroatijoje (5.4 procentais), Estijoje (4.3 procentais) ir Vengrijoje (3.1 procentu).
Na o per metus euro zonoje labiausiai ūgtelėjo kapitalo prekių (5.8 procentais), tarpinių prekių (3.7 procentais) gamybos apimtys. Ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys padidėjo 1.4 procentais, kasdieninio vartojimo - 1.2 procentais, tuo tarpu energijos gamybos apimtys krito 4.6 procentais. Europos sąjungoje per metus labiausiai pakilo kapitalo prekių gamybos apimtys (5.8 procentais) bei tarpinių prekių gamybos apimtys (4.5 procentais). Kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys padidėjo 1.8 procentais, ilgalaikio vartojimo - 0.4 procentais, na o energijos gamybos apimtys krito 4.4 procentais.
Kalbant apie atskiras Europos sąjungos šalis, tai per metus pramonės produkcija sparčiausiai ūgtelėjo Liuksemburge (12.7 procentais), Rumunijoje (10.5 procentais), Lenkijoje (6.4 procentais), bei Vengrijoje, kur ji paaugo 6.1 procentu. Na o labiausiai ji susitraukė Maltoje (12 procentų), Latvijoje (11 procentų), Lietuvoje (7.6 procentais) bei Suomijoje (7.1 procentu).