versija spausdinimui
(0)
Sočyje vykstančių žiemos Olimpinių žaidinių metu Rusijos ekonominė būklė vis labiau primena 1980 metų Sovietų sąjungą, kuomet vasaros olimpiada buvo rengiama Maskvoje. Šios žaidynės - tai be jokios abejonės Rusijos, kurios ekonomika per pastarąjį daugiau nei dešimtmetį patyrė itin gerą ir itin senokai matytą klestėjimo laikotarpį, galios demonstravimas.
Šešis metus prieš tai kai 2008 metais kilo pasaulinė finansų krizė, Rusijos bendrasis vidaus produktas kasmet augdavo vidutiniškai po beveik aštuonis procentus ir tai buvo vienas iš geriausių rodiklių pasaulyje, tuo tarpu vidaus vartojimo apimtys augo net dvigubai sparčiau.
Bet pakanka pažvelgti į dabartinius naujausius makroekonominius rodiklius ir šis įspūdingas vaizdas sprogsta kaip muilo burbulas. Nuo to laiko, kai Rusijai 2007 metais buvo suteikta teisė rengti žiemos olimpines žaidynes, jų rengimo pradinė sąmata šoktelėjo net keturis kartus. Tarptautinio Olimpinio komiteto vertinimu, trečdalis lėšų iš 50 mlrd. dolerių, kurie buvo skirti pasirengti žiemos olimpinėms žaidynėms, buvo tiesiog pavogta. Tad Sočis tampa tarsi visos Rusijos ekonominės galios, kuri vis labiau primena kolosą pastatytą ant molinių kojų, simboliu.
Ekonomikos augimo tempas, kuris nuo 2003 metų rudens iki 2008 metų nei karto nenukrito žemiau nei penki procentai, per pastaruosius du ketvirčius sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei vieno procento, tuo tarpu infliacija šalyje ir toliau išlieka aukštesnė už penkių procentų ribą. Iki šiol Vladimiro Putino komanda bandė susidoroti su sulėtėjimu skatindama ekonomiką papildomomis biudžeto išlaidomis. Tačiau dabar Rusijos valdžios atstovai atvirai pripažįsta, kad biudžeto išlaidų didinimo politikos galimybės jau yra iki galo išnaudotos, na o šaliai gresia stagfliacija, t.y. itin lėto augimo ir spartėjančio kainų augimo derinys.
Kaip pažymi The Economist leidinys, situacija pradėjo blogėti po to, kai naftos kainos pasiekė bumą bei Amerikoje pradėta išgauti daugiau naftos. Būtent ši žaliava ir jos kaina yra geriausias indikatorius to, kas per artimiausius kelis metus gali nutikti Rusijos ekonomikoje. Taip yra todėl, nes išgaunami energijos ištekliai sudaro net 75 procentus šios šalies eksporto, tuo tarpu ekonomika yra priklausoma nuo pagrindinių vartojimo prekių importo, nes net 45 procentai jų yra importuojama.
Šiuo metu naftos kaina išlieka maždaug 28 procentais žemiau nei prieš penkis su puse metų buvęs pasiektas rekordinis lygis, kuomet už barelį naftos buvo mokama net po 147 dolerius. Be to, prognozuojama, kad per artimiausius šešis metus naftos kaina nukris dar apie penkiolika procentų. The Economist leidinys atkreipia dėmesį, kad nors 2005 metais Rusijos valdžia dar buvo pajėgi subalansuoti biudžetą naftos kainai nukritus iki dvidešimties dolerių už barelį, bet dabar, kuomet šalies biudžeto išlaidos taip stipriai padidėjo, norint išlaikyti šalies viešųjų finansų pusiausvyra, reikia, jog naftos kaina būtų didesnė nei 103 doleriai už barelį.
Rusijos valdžia gerus laikus neišnaudojo tam, kad atliktų būtinas reformas, o vietoj to dar labiau stiprino savo pozicijas. Šalies funkcionavimui trukdo fatališka valstybinių institucijų padėtis, na o įmonės neinvestuoja dėl išliekančio didelio neapibrėžtumo, kurio geriausias pavyzdys yra neišspręstas nuosavybės klausimas. Maždaug už pusę Rusijos ekonomikos atsako bendrovės, kurias kontroliuoja ir valdo šalies valdžia, na o vietoj laisvos ekonomikos, sprendimus lemia ryšiai valdžioje.
Iki šiol pagrindinis Rusijos privalumas arba vertybė buvo pigi darbo jėga, tačiau ir tai keičiasi. Reaguodama į krizę Rusijos valdžia padidino viešąsias išlaidas, na o tai lėmė darbo užmokesčio, kuris yra du kartus mažesnis nei Europos sąjungoje, didėjimą, tačiau tai vyko nedidėjant produktyvumui. Tuo tarpu darbo jėgos prieinamumą mažina esančios demografinės problemos bei kvalifikuotų, iniciatyvių ir verslių rusų pasitraukimas iš šalies.
„Atidžiau pasižiūrėjus į Rusiją matosi, kad šalis yra beveik tokia pat pažeidžiama, kaip ir 1980 metų olimpiados metu, kuomet Sovietų sąjunga pasiekė savo ekonominio stabilumo viršūnę. Kai Maskvoje vyko olimpinės žaidynės, Vakarai išgyveno krizę, tačiau per kelis kitus metus naftos kainos sumažėjo ir režimas Maskvoje ėmė trūkščioti” - primena The Economist leidinys.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Šešis metus prieš tai kai 2008 metais kilo pasaulinė finansų krizė, Rusijos bendrasis vidaus produktas kasmet augdavo vidutiniškai po beveik aštuonis procentus ir tai buvo vienas iš geriausių rodiklių pasaulyje, tuo tarpu vidaus vartojimo apimtys augo net dvigubai sparčiau.
Bet pakanka pažvelgti į dabartinius naujausius makroekonominius rodiklius ir šis įspūdingas vaizdas sprogsta kaip muilo burbulas. Nuo to laiko, kai Rusijai 2007 metais buvo suteikta teisė rengti žiemos olimpines žaidynes, jų rengimo pradinė sąmata šoktelėjo net keturis kartus. Tarptautinio Olimpinio komiteto vertinimu, trečdalis lėšų iš 50 mlrd. dolerių, kurie buvo skirti pasirengti žiemos olimpinėms žaidynėms, buvo tiesiog pavogta. Tad Sočis tampa tarsi visos Rusijos ekonominės galios, kuri vis labiau primena kolosą pastatytą ant molinių kojų, simboliu.
Ekonomikos augimo tempas, kuris nuo 2003 metų rudens iki 2008 metų nei karto nenukrito žemiau nei penki procentai, per pastaruosius du ketvirčius sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei vieno procento, tuo tarpu infliacija šalyje ir toliau išlieka aukštesnė už penkių procentų ribą. Iki šiol Vladimiro Putino komanda bandė susidoroti su sulėtėjimu skatindama ekonomiką papildomomis biudžeto išlaidomis. Tačiau dabar Rusijos valdžios atstovai atvirai pripažįsta, kad biudžeto išlaidų didinimo politikos galimybės jau yra iki galo išnaudotos, na o šaliai gresia stagfliacija, t.y. itin lėto augimo ir spartėjančio kainų augimo derinys.
Kaip pažymi The Economist leidinys, situacija pradėjo blogėti po to, kai naftos kainos pasiekė bumą bei Amerikoje pradėta išgauti daugiau naftos. Būtent ši žaliava ir jos kaina yra geriausias indikatorius to, kas per artimiausius kelis metus gali nutikti Rusijos ekonomikoje. Taip yra todėl, nes išgaunami energijos ištekliai sudaro net 75 procentus šios šalies eksporto, tuo tarpu ekonomika yra priklausoma nuo pagrindinių vartojimo prekių importo, nes net 45 procentai jų yra importuojama.
Šiuo metu naftos kaina išlieka maždaug 28 procentais žemiau nei prieš penkis su puse metų buvęs pasiektas rekordinis lygis, kuomet už barelį naftos buvo mokama net po 147 dolerius. Be to, prognozuojama, kad per artimiausius šešis metus naftos kaina nukris dar apie penkiolika procentų. The Economist leidinys atkreipia dėmesį, kad nors 2005 metais Rusijos valdžia dar buvo pajėgi subalansuoti biudžetą naftos kainai nukritus iki dvidešimties dolerių už barelį, bet dabar, kuomet šalies biudžeto išlaidos taip stipriai padidėjo, norint išlaikyti šalies viešųjų finansų pusiausvyra, reikia, jog naftos kaina būtų didesnė nei 103 doleriai už barelį.
Rusijos valdžia gerus laikus neišnaudojo tam, kad atliktų būtinas reformas, o vietoj to dar labiau stiprino savo pozicijas. Šalies funkcionavimui trukdo fatališka valstybinių institucijų padėtis, na o įmonės neinvestuoja dėl išliekančio didelio neapibrėžtumo, kurio geriausias pavyzdys yra neišspręstas nuosavybės klausimas. Maždaug už pusę Rusijos ekonomikos atsako bendrovės, kurias kontroliuoja ir valdo šalies valdžia, na o vietoj laisvos ekonomikos, sprendimus lemia ryšiai valdžioje.
Iki šiol pagrindinis Rusijos privalumas arba vertybė buvo pigi darbo jėga, tačiau ir tai keičiasi. Reaguodama į krizę Rusijos valdžia padidino viešąsias išlaidas, na o tai lėmė darbo užmokesčio, kuris yra du kartus mažesnis nei Europos sąjungoje, didėjimą, tačiau tai vyko nedidėjant produktyvumui. Tuo tarpu darbo jėgos prieinamumą mažina esančios demografinės problemos bei kvalifikuotų, iniciatyvių ir verslių rusų pasitraukimas iš šalies.
„Atidžiau pasižiūrėjus į Rusiją matosi, kad šalis yra beveik tokia pat pažeidžiama, kaip ir 1980 metų olimpiados metu, kuomet Sovietų sąjunga pasiekė savo ekonominio stabilumo viršūnę. Kai Maskvoje vyko olimpinės žaidynės, Vakarai išgyveno krizę, tačiau per kelis kitus metus naftos kainos sumažėjo ir režimas Maskvoje ėmė trūkščioti” - primena The Economist leidinys.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais