
Kiekybinis pinigų politikos švelninimas (QE) didžiausią poveikį turėjo mažinant šalių skolinimosi kaštus, skelbia tyrimo bendraautoriai Richard Dobbs ir Susan Lund. Nuo 2007 metų obligacijų supirkimo programos Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje ir euro zonoje tokias išlaidas bendrai sumažino 1,6 trilijonais dolerių.
Tokios McKinsey & Company kompanijos ekspertų išvados - tai staigmena daugeliui investuotojų, kurie teigė, kad augimus tiek Amerikos akcijų rinkoje, tiek kitose rinkose visų pirma lėmė Fed vykdoma pinigų pompavimo į rinką politika. Tyrėjai taip pat tvirtina, kad šiuo atveju taip pat negalima kalbėti apie gerovės didėjimo efektą, t.y. jog namų ūkiai savo išlaidas didina dėl to, kad didėja jų investicinių portfelių vertė.
„Praktiškai didžiausias naudos gavėjas nėra nei „Main Street“ (eiliniai žmonės), nei „Wall Street“ (Volstritas), o juo yra vyriausybė“ - pareiškė Richard Dobbs.
McKinsey & Company išvados reiškia, kad kai Centriniai bankai ims riboti kiekybinio švelninimo programas, didžiausią grėsmę kels augantys vyriausybių skolinimosi kaštai, be to, egzistuoja reali tikimybė, kad tuomet jos bus priverstos mažinti išlaidas.
„Centriniai bankai nerimauja dėl to, kokias pasekmes QE mažinimas turės valstybių finansams, t.y. ar pagerėjus ekonomikos padėčiai mokesčių padidinimas sugebės pakankamai kompensuoti palūkanų padidėjimą, ar šalių vyriausybės nebus priverstos padidinti taupymą“ - sakė Richard Dobbs.