
Jis iš tiesų nestebina, nes nors per antrą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika jau ėmė atsigauti ir augti, tačiau augimas vis dar yra labai trapus ir lėtas, na o infliacinis spaudimas šiuo metu yra nežymus.
Šio banko vadovas Mario Draghi nuolat pabrėžia, kad pagrindinė Europos Centrinio banko funkcija yra užtikrinti kainų stabilumą, tad kol infliacija euro zonoje yra mažesnė nei šio banko nusistatyta riba, na o infliacijos lūkesčiai išlieka stabilūs, tol labai mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Centrinis bankas ryšis euro zonoje kilstelėti bazinę palūkanų normą.
Paskutinį kart bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo pakeista gegužės mėnesį, t.y. tuomet ji buvo sumažinta 0,25 procentais. Tad bazinė palūkanų norma nėra keičiama jau penktą mėnesį iš eilės.
Europos Centrinis bankas ir toliau indėliams šiame banke taikys nulinę palūkanų norma, nes tokiu būdu siekiama, kad bankai nelaikytų pinigų Centriniame banke, o vietoj to juos aktyviau skolintų įmonėms ir gyventojams, na o ribinė skolinimosi norma ir toliau sudarys vieną procentą.
„Mes šiandien ir vėl išgirsime tą patį toną, ir vėl turėtų būti pasakyta tas pats, kas buvo sakoma po ankstesnių posėdžių, na o durys tolimesnioms likvidumo didinimo priemonėms bus plačiai atvertos. Bet nebus jokių naujų pranešimų, nes tam dar neatėjo laikas“ - apie būsimą Europos Centrinio banko vadovo spaudos konferenciją teigė Credit Agricole banko ekonomistas Frederik Ducrozet.
Panašiai mano ir kitų bankų ekonomistai.