
Tuo tarpu kitais metais, anot minimo banko specialistų, euro zonos ekonomika turėtų augti 1,3 procentais, t.y. tiek pat, kiek ir buvo prognozuojama prieš tai.
„Septynioliką euro zonos šalių vienijanti zona per antrą šių metų ketvirtį išeidama iš recesijos būsenos parodė tam tikrus atsigavimo požymius, tačiau jis bus laipsniškas. Pagrindinė lėto atsigavimo priežastis - tai akivaizdžios varomosios jėgos trūkumas” - teigiama Barclays banko pranešime.
„Kitos kliūtys, kurios trukdo greitai atsigauti, tai rinkos segmentavimas, sunkumai gaunant kreditus, įsiskolinimų mažinimo procesas Pietų Europos šalyse bei Airijoje. Šie veiksniai, kurie po truputį mažėja, lems, jog ekonomika išsisuks pamažu” - atkreipiamas dėmesys minėtame pranešime.
Barclays atstovai teigia, kad pagrindiniai rizikos veiksniai jų prognozėms yra esamų bankų skolų likvidavimas, bei globalūs reiškiniai ir įvykiai. Be to, jie neatmeta, kad Portugalijoje ir Graikijoje, kurių finansai netrukus bus dėmesio centre, gali laikinai padidėti įtampa.
Minimos banko specialistai prognozuoja, kad laukia labai intensyvios derybos tarp Trijulės ir Portugalijos, kuri netrukus turėtų kreiptis dėl jai iškeltų sąlygų palengvinimo.
„Portugalija per ateinančius mėnesius į save atkreips rinkų dėmesį, juolab, kad paaiškės, jog jai yra reikalinga nauja pagalba, na o norint, kad šalis ilgalaikėje perspektyvoje grąžintų skolas, reikės panaikinti kai kuriuos įsipareigojimus” - tikina Barclays banko analitikai.
„Graikijoje pagalbos programos peržiūra koncentruojasi ties struktūrinių reformų įgyvendinimu ir poreikiu įgyvendinti visų susitarimų nuostatas. Norint ir toliau įgyvendinti dabartines programas, Graikijai iki 2016 metų dar papildomai reikės 11 mlrd. eurų, be to tampa vis labiau aišku, jog norint, kad iki 2022 metų skolos rodiklis lyginant su bendruoju vidaus produktu sumažėtų iki 110 procentų, bus reikalingas tolesnis skolų mažinimas” - tvirtina jie.