versija spausdinimui
(0)
Europos Reskonstrukcijos ir Plėtros banko pagrindinis ekonomistas Erik Berglof mano, kad Slovėnijai yra reikalinga finansinė parama iš išorės tam, kad ji galėtų užbaigti savo bankinės sistemos reformą, skelbia naujienų agentūra Reuters.
Jis taip pat teigia, kad Slovėnija, jei tai bus būtina, neturėtų bijoti paprašyti finansinės paramos iš užsienio.
„Slovėnijai galiausiai bus reikalingos lėšos iš užsienio tam, kad ji galėtų įgyvendinti programą, t.y. bankinio sektoriaus reformą. Esminis klausimas, ar ji galės tai padaryti be formalių Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos fondo programų. Vyriausybė iš tiesų yra pasiryžusi tai padaryti, na o jeigu taip, tai ji turi veikti greitai“ - sakė Erik Berglof.
„Šios pagalbos programos gali suteikti labai konstruktyvią paramą ekonomikai, kad ji galėtų susitvarkyti su tam tikromis didelėmis problemomis“ - pridėjo jis.
Naujienų agentūra Reuters primena, kad praėjusiais metais Slovėnijos bankų turimų blogų paskolų bendra vertė ūgtelėjo iki 7,5 mlrd. eurų. Šalies valdžia, po to kai gegužę už 3,5 mlrd. eurų pardavė savo obligacijas, kurių pajamingumas siekė šešis procentus, tokiu būdu gavo šiek tiek laiko. Tačiau Slovėnijos bankų gydymo išlaidos vis dar ir toliau auga.
Be to, didėja ir šios šalies valstybinių obligacijų pajamingumas, kuris artėja prie kritinės septynių procentų ribos. Priminsime, kad kuomet Graikijos valstybinių obligacijų pajamingumas ūgtelėjo iki septynių procentų, ši šalis buvo priversta prašyti tarptautinės finansinės pagalbos.
Jis taip pat teigia, kad Slovėnija, jei tai bus būtina, neturėtų bijoti paprašyti finansinės paramos iš užsienio.
„Slovėnijai galiausiai bus reikalingos lėšos iš užsienio tam, kad ji galėtų įgyvendinti programą, t.y. bankinio sektoriaus reformą. Esminis klausimas, ar ji galės tai padaryti be formalių Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos fondo programų. Vyriausybė iš tiesų yra pasiryžusi tai padaryti, na o jeigu taip, tai ji turi veikti greitai“ - sakė Erik Berglof.
„Šios pagalbos programos gali suteikti labai konstruktyvią paramą ekonomikai, kad ji galėtų susitvarkyti su tam tikromis didelėmis problemomis“ - pridėjo jis.
Naujienų agentūra Reuters primena, kad praėjusiais metais Slovėnijos bankų turimų blogų paskolų bendra vertė ūgtelėjo iki 7,5 mlrd. eurų. Šalies valdžia, po to kai gegužę už 3,5 mlrd. eurų pardavė savo obligacijas, kurių pajamingumas siekė šešis procentus, tokiu būdu gavo šiek tiek laiko. Tačiau Slovėnijos bankų gydymo išlaidos vis dar ir toliau auga.
Be to, didėja ir šios šalies valstybinių obligacijų pajamingumas, kuris artėja prie kritinės septynių procentų ribos. Priminsime, kad kuomet Graikijos valstybinių obligacijų pajamingumas ūgtelėjo iki septynių procentų, ši šalis buvo priversta prašyti tarptautinės finansinės pagalbos.